„Nors Konstitucinis Teismas nenagrinėjo signatarų našlių rentos klausimo, tačiau savo nutarimu jis iš esmės pasakė, kad niekas negali gauti jokios išskirtinės socialinės paramos sutuoktinio mirties atveju, skirtingai negu visi kiti piliečiai vien dėl jų mirusių sutuoktinių turėto statuso. Tad iš esmės pasakė, kad negali ir signatarų našlės“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Anot jo, KT pareiškė, kad našlys vien dėl buvusio sutuoktinio statuso negali įgyti teisės gauti specialią socialinę išmoką. Tai jau būtų privilegijų, kurias draudžia Konstitucija, kūrimas.
„Jeigu ir gali būti parama, ji negali būti didesnė negu visiems piliečiams“, – teismo poziciją aiškino parlamento komiteto pirmininkas.
Jis pripažino, kad gavus pilną KT nutarimą dėl prezidento našlės rentos mokėjimo teks spręsti klausimą ir dėl signatarų našlių rentų. Tačiau skirtingai nuo prezidento našlės rentos, kuri po KT nutarimo, nebegali būti skiriama, signatarų našlių rentos dar gali būti skiriamos, kol įstatymas nepakeistas.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatyme numatyta, kad valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą turi teisę gauti mirusio signataro sutuoktinis, vaikai ir įvaikiai, kol nedirba, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.
Ši renta yra 25 proc. valstybinės signataro rentos dydžio.
