„Projekto turinys keitėsi iš esmės: prezidentės nebuvo siūlytos kadencijos, rotacijos. (...) Kadangi matėme, kad keičiami tie patys straipsniai, sutvarkėme ir šituos tuo pačiu“, – BNS sakė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Komitetas siūlo teisėjų savivaldoje, įskaitant Teisėjų tarybą, įtvirtinti rotacijos principą, taip pat rotuoti teismų kanclerius: jie negalėtų eiti pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Taip pat siūloma leisti teisėjų atrankos komisijos išvadą apskųsti teismui.
Prezidentės teiktoms pataisoms komitetas taip pat pritarė, išskyrus siūlymus dėl atlyginimų, nes tai, pasak A.Širinskienės, nustato kitas teisės aktas.
Taip pat šiek tiek pakoreguotos nuostatos dėl atostogų, kad teisėjų garantijos nebūtų mažesnės nei kitų valstybės tarnautojų.
Prezidentė siūlė leisti stabdyti teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus, taip pat didinti Teisėjų tarybos vaidmenį formuojant teisėjų korpusą. Teisėjų taryba skirtų tris narius teisėjus į Pretendentų atrankos komisiją, o likusius keturis narius visuomenės atstovus – prezidentas.
Pagal jau dešimtmetį galiojantį teisinį reguliavimą šią komisiją formuoja šalies vadovas.
Nuo 23 iki 17 mažinamas tarybos narių skaičius: toks pokytis motyvuojamas efektyvumo didinimu bei tuo, kad iki šiol taryba buvo viena didžiausių Europoje.
Taip pat siūloma įtvirtinti pakaitinio teisėjo institutą – dvejiems metams į laikinai laisvas apylinkės teismo teisėjo pareigas galėtų būti skiriamas reikalavimus atitinkantis asmuo.
Be to, siūloma įvesti asmens kompetencijų vertinimo modelį, kuriuo bus nustatomas asmens tinkamumas teisėjo pareigoms ir sprendžiamas teisėjų karjeros klausimas. Taip pat numatoma įtvirtinti pretendentų į teisėjus egzamino galiojimo laiką – 5 metus.
Pasak A.Širinskienės, tikimasi, kad šias Teismų įstatymo pataisas Seimas svarstys po savaitės vyksiančiame posėdyje.
Pataisų rengimą inicijavo Teisėjų taryba. Joms parengti buvo sudaryta darbo grupė iš teismų sistemos, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių deleguotų atstovų.
