„Visi komentarai bus tik po to, kai turėsime faktus, o ne gandus ir prielaidas. Teks palaukti“, – paklausta, kada galima tikėtis oficialių komentarų N.Venckienės tema, sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Anksčiau 15min ji yra minėjusi, kad prokuratūra neturi informacijos apie Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančią ekstradicijos procedūrą. Visa medžiaga esą bus gauta kartu su N.Venckiene.
„Kai ji bus atvežta – bus pranešta. Bet viskas organizuojama taip, kad atvežimo filmuoti ar fotografuoti niekas neturės galimybių. Yra sutarta taip, kad dėl taktinių dalykų nėra skelbiama, kada ji bus Lietuvoje. Bet kai ji jau bus Lietuvoje – bus visiems pranešta“, – trečiadienį per pietus 15min teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.
15min žiniomis, įtariamąją gabenantys teisėsaugininkai nutarė laikytis slapto logistikos plano, siekdami išvengti galimų N.Venckienės šalininkų provokacijų ar kliūčių.
„Kai tik Generalinė prokuratūra gaus žinią, kad asmuo yra pristatytas į areštinę ar kitą vietą, automatiškai bus išplatintas pranešimas, kad ji jau yra Lietuvoje“, – kartojo Lietuvos policijos atstovas.
Advokatas paaiškino procesą
Buvęs prokuroras, dabar advokatu dirbantis Rolandas Tilindis savo praktikoje ne kartą yra susidūręs su valstybių sienas peržengiančiomis bylomis.
Anot jo, vos tik išduotam įtariamajam grįžus į Lietuvą, per 48 valandas jis turi būti pristatytas į teismą, kur bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės.
„Šiuo konkrečiu atveju labai sunku pasakyti, kas lems sprendimą dėl kardomosios priemonės, – 15min aiškino R.Tilindis. – Būna įvairiai. Tais atvejais, kai žmogus neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įtariamas smurtiniais nusikaltimais, aišku, skiriamas suėmimas. Bet yra daug visokių niuansų.“
Nors advokatas ir nesiryžo spėlioti, kokia kardomoji priemonė bus skirta žymiajai bėglei, labai tikėtina, kad ji gali būti suimta.
Vienas iš suėmimo pagrindų yra tas, kad įtariamasis gali bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo. Kad tokia grėsmė yra N.Venckienės atveju, ji jau įrodė pasislėpdama nuo Lietuvos teisingumo už Atlanto.
Tiesa, neatmestinas variantas, kad ji gali sulaukti ir švelnesnės kardomosios priemonės, pavyzdžiui, namų arešto su apykoje.
Išsprendus kardomosios priemonės klausimą, anot R.Tilindžio, įtariamasis būna supažindinamas su įtarimais, jam pasiūloma duoti parodymus, teikti prašymus byloje.
„Tolesnis procesas labai priklausys nuo to, ar ji aiškins ką nors, ar neaiškins“, – sakė R.Tilindis.
„Kai prokuroras nuspręs, kad nebėra ką daryti byloje, jis paskelbs apie tyrimo pabaigą ir leis visiems susipažinti su byla“, – aiškino advokatas.
Po to, kai įtariamieji susipažins su bylos medžiaga ir pateiks savo prašymus, prokuroras juos išspręs ir imsis rašyti kaltinamąjį aktą. Tuomet byla keliaus į teismą.
Neaišku, dėl ko bus teisiama
Kol kas neaišku, dėl ko Lietuvoje bus teisiama N.Venckienė. Pagal ekstradicijos įstatymą ji gali būti teisiama tik dėl tų nusikaltimų, dėl kurių ją išdavė JAV.
Prokuratūra tvirtina, kad kreipėsi dėl N.Venckienės išdavimo pagal 13 Baudžiamojo kodekso straipsnių. Prokuratūra tvirtina neturinti duomenų, pagal kuriuos BK straipsnius ją leista išduoti.
JAV teismo sprendime nurodyta, kad Lietuva kreipėsi prašydama N.Venckienę išduoti pagal 6 įtarimus.
Du iš jų – dėl neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo (BK 167 str.) ir dėl dalies nusikaltimų padarymo organizuotoje grupėje (BK 25 str.) – JAV teismas atmetė.
Atmetimo motyvas elementarus – Lietuva tiesiog nenurodė, kokie šių nusikaltimų atitikmenys JAV Baudžiamajame kodekse. Tad toliau teismas į juos net nesigilino.
Beje, pagal BK 167 str. N.Venckienė buvo įtariama net 14-oje skirtingų nusikalstamos veikos epizodų.
Visi įtarimai, dėl kurių JAV teismo sprendimu N.Venckienė išduodama Lietuvai, susiję su viena diena – 2012 metų gegužės 17-ąja. Tądien iš buvusios teisėjos namų vykdant teismo sprendimą buvo paimta mergaitė.
N.Venckienė įtariama sudavusi į veidą Laimutei Stankūnaitei (BK 140 str.), smogusi policijos pareigūnui (BK 286 str.), nevykdžiusi teismo sprendimo (BK 245 str.) ir trukdžiusi antstolio veiklai (BK 231 str.).
Anot Generalinės prokuratūros, prašant ekstradicijos buvo nurodyti ir tokie įtarimai kaip vaiko tvirkinimas (BK 167 str.), mirusiojo atminimo paniekinimas (313 str. 2 d.), nepagarba teismui (BK 232 str.), piktnaudžiavimas globėjo teisėmis (BK 163 str.), šmeižtas (BK 154 str. 2 d.), melagingas pranešimas pareigūnui (236 str. 1 d.) ir piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos (228 str. 2 d.).
Kodėl apie šiuos įtarimus JAV teismo sprendime nėra nė žodžio? Prokuratūra į tai neatsakė.
15min kalbinti teisininkai spėjo, kad galbūt šie klausimai išspręsti JAV Valstybės departamente, kuris, beje, šioje istorijoje turi paskutinio žodžio teisę – teismų sprendimai ekstradicijos procese tik patariamieji.
O gal dėl kitų 7 įtarimų suėjo senatis ir dėl to jie nebuvo nagrinėjami? Kol kas šie klausimai neatsakyti.