Pagal E.Žiobienės pateiktą informaciją dėl neteisėto nepilnamečių gyvenimo Lenkijos šeimose Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Teisėsauga aiškinasi, kaip įtariama, neteisėtus valstybės ir savivaldybės institucijų pareigūnų veiksmus vykdant Lenkijos fondo „Širdis vaikams“ projektą, pranešė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.
Kontrolierės duomenimis, šeši vaikai nuo 5 metų iš ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pagrindinį ugdymą organizuojančios Vilniaus „Vilnios“ mokyklos per pastaruosius ketverius metus buvo išsiųsti į Lenkiją ir apgyvendinti Lenkijos piliečių šeimose sukuriant faktinius globos santykius.
Šių vaikų tėvai, kurių dauguma – iš socialinės rizikos grupei priklausančių šeimų, pasirašė sutikimus, kad jų vaikais tam tikrą laiką, dažniausiai – iki pilnametystės, rūpintųsi bei juos išlaikytų Lenkijos šeimos. Sutikimus patvirtino Lietuvos notarai.
„Mūsų įstaigoje elektroniniu paštu buvo gauta informacija – bendradarbiaujant su lenkų vaiko teisių kontrolieriumi, ombudsmenu, – kad pas juos yra tokia piliečių šeima, kurie augina vaikelį iš Lietuvos, ir jiems iškilo kažkokių klausimų. Mes pradėjome domėtis ir sužinojome, kad tas vaikelis išvažiavęs tik su motinos įgaliojimu ir sutikimu. Tie piliečiai buvo pasirašę notariškai patvirtintus įgaliojimus, kad jie jį prižiūrės, išlaikys, visokeriopai rūpinsis iki pilnametystės. Dėl to ir buvo pradėtas tyrimas. Mes apsilankėme toje pačioje Vilniaus mokykloje, kur paaiškėjo, kad dar keletas vaikų tokiu būdu yra išvykę, ir pradėjome tyrimą“, – BNS pirmadienį pasakojo kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė.
Anot kontrolieriaus įstaigos, tokio pobūdžio įgaliojimai ar sutikimai, susiję su tėvų valdžios pareigų perleidimu kitiems asmenims, yra faktinis tėvų valdžios atsisakymas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nors Civilinis kodeksas reglamentuoja, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
„Išvyksta nepilnamečiai į užsienį ir mokytis, ir studijuoti, gydytis su tėvų sutikimais. Tačiau šioje situacijoje tai vertinama kaip tėvų valdžios atsisakymas ir perleidimas kitiems asmenims visiškai pasirūpinti jų vaikais. Tėvai savo teisių ir pareigų negali perduoti vykdyti tretiems asmenims. Tai, ką jie parašė įgaliojimuose, ką tos šeimos pasirašė įsipareigojimuose, visiškai išlaikyti tuos vaikus materialiai, prižiūrėti, rūpintis ir panašiai, galima teigti, kaip ir tėvų valdžios atsisakymas ir perleidimas kitiems asmenims. (...) Šioje vietoje galima įžvelgti kažkokį piktnaudžiavimą vienos ar kitos pusės“, – teigė R.Stankevičienė.
Šių vaikų tėvai, kurių dauguma – iš socialinės rizikos grupei priklausančių šeimų, pasirašė sutikimus, kad jų vaikais tam tikrą laiką, dažniausiai – iki pilnametystės, rūpintųsi bei juos išlaikytų Lenkijos šeimos.
Jos teigimu, nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo, vaikai į Lenkiją siunčiami ir toliau. Tai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai kelia didelį susirūpinimą.
„Šiuo metu šeši vaikai yra išvykę, kas, mūsų manymu, yra labai blogai. Tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų vasario mėnesį, o šiemet ne per seniausiai paskutinė mergaitė yra išvykusi – liepos mėnesio pabaigoje. Tyrimas pradėtas, atiduota prokuratūrai, vyksta ikiteisminis tyrimas, o tas procesas tebevyksta toliau. Mums labai baisu yra dėl to, kad tų vaikų tokiu būdu gali išvykti ir daugiau, ir niekas nekontroliuoja, ir niekas nežino“, – sakė kontrolierės patarėja.
R.Stankevičienės teigimu, šiuo metu kai kurie tėvai Lietuvoje esą jau norėtų išsiųstus vaikus susigrąžinti, bet Lenkijos šeimos nebesutinka.
„Kai kurios motinos kaip ir ketina susigrąžinti tuos vaikus, ir norėtų susigrąžinti, ir galbūt jau ir sąlygos yra tuos vaikučius auginti šeimose, bet tie lenkai nebeatiduoda. Yra parašyti prašymai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai, kuri yra įgaliota atstovauti būtent dėl tų tarptautinių grobimų. Yra parašyti prašymai, kad tie vaikai pagrobti ir kad jie būtų grąžinti“, – pasakojo ji.
Tačiau grąžinant prie naujų šeimų kaimyninėje valstybėje jau pripratusius vaikus, pasak R.Stankevičienės, gali būti prieštaraujama jų interesams.
„Kai kuriais atvejais galbūt sprendimai grąžinti vaikus, ir greičiausiai jeigu jie ir būtų grąžinti, jie būtų apgyvendinti globos institucijose, tai neatitiktų šiai dienai jų interesų. Vienas berniukas yra pakankamai seniai išvykęs, nuo 2009 metų, jis ten pripratęs, adaptavęsis, mokosi ir panašiai. Šiuo metu sprendžiama per įvaikinimo tarnybą ir su Lenkijos institucijomis – galimai tarptautinės globos nustatymo atvejis“, – pasakojo ji.
Visi nepilnamečiai iki išvykimo į Lenkiją mokėsi Vilniaus „Vilnios“ pagrindinėje mokykloje, kuri bendradarbiauja su Vilniaus ir Gardino draugija, turinčia paramos fondą Gdynės mieste „Širdis vaikams“. Bendradarbiavimu esą siekiama suteikti galimybę Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos našlaičiams, nepilnų šeimų bei socialiai remtinų šeimų vaikams praleisti Kalėdų, Velykų ir vasaros atostogas Lenkijoje lenkų šeimose bei šiems vaikams organizuotose stovyklose.
Tačiau E.Žiobienei fondo „Širdis vaikams“ bei Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos veiklos (projekto) tikslai sukėlė abejonių, nes internetinėje svetainėje skelbiamame fondo statute kaip veiklos tikslai nurodyti lenkų kilmės vaikų iš už rytinės šalies sienos integracija į šeimas iš Pamario vaivadijos, pagalba šeimoms įsivaikinant šiuos vaikus.
„Vertinant šią, taip pat ir informaciją, jog vaikai nuolatiniam gyvenimui išvyko į Lenkijos Respublikos piliečių šeimas, kurios neturi biologinių vaikų, darytina prielaida, jog neatsitiktinai vaikai buvo parinkti iš šeimų, įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl tėvų asocialaus gyvenimo būdo“, – teigiama pranešime.
Mokyklos direktorės Marijos Milkevičienės teigimu, ji netarpininkavo dėl ugdytinių išvykimo nuolatiniam gyvenimui į užsienio piliečių šeimas.
„Keista, jog minėtai direktorei nesukėlė abejonių tėvų (vieno iš jų), kurie buvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų apskaitą, akivaizdžiai priešingi vaikų teisių ir interesų užtikrinimui priimti sprendimai“, – teigiama pranešime.
Kontrolieriaus įstaiga kreipėsi į mokyklą, kad pasirašant bendradarbiavimo sutartis, būtų atkreipiamas dėmesys į užsienio institucijas, peržiūrimi jų statutai ir išsiaiškinta, ką jie veikia, kokie jų tikslai.
E.Žiobienė taip pat kreipėsi į Lietuvos institucijas dėl griežtesnio nepilnamečių išvežimo į užsienį reglamentavimo.
„Kreipėmės į Notarų rūmus, į Vyriausybę, į Seimą, kad būtų papildomas tokių sutikimų reglamentavimas. Nes kai tvirtina, kad gali išvykti 5-6 metų vaikas iki pilnametystės, tai nėra normalu. Gali jis išvykti vieneriems, dvejiems metams, bet tėvai turėtų įsipareigoti išlaikyti tą vaiką materialiai. Kažkoks ir bendravimas, ir grįžimas turėtų būti. Dabar yra parašoma, kad iki pilnametystės vaikas išvyksta, ir tiek žinių. Šiai dienai jokio papildomo reglamentavimo nėra, dėl to ir siūlome, kad tokiais atvejais, tarkime, turėtų būti pristatoma pažyma iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad tie tėvai nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir pareigomis, ar atitinka vaiko interesus toks išvykimas“, – sakė R.Stankevičienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi ir į Lenkijos vaiko teisių ombudsmeną, išreikšdama nuomonę, jog dėl fondo „Širdis vaikams“ veikos tikslinga atlikti tyrimą.
„Šiandien gavome atsakymą, kad lenkų ombudsmenas atliks tyrimą ir prašo papildomų duomenų“, – pirmadienį BNS sakė R.Stankevičienė.
Anot kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba – apie faktinę tarptautinę globą be teisinio pagrindo žino vėliausiai nuo 2010 metų rudens, tačiau konkrečių veiksmų dėl galimai neteisėto nepilnamečių gyvenimo Lenkijos šeimose ėmėsi tik prieš metus.
E.Žiobienė nustatė savivaldybės administracijos padalinių bei savivaldybės įstaigų darbuotojų (Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinių darbuotojų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorės ir „Vilnios“ pagrindinės mokyklos direktorės) veiklos trūkumus, aplaidumą darbe, teisės aktų nesilaikymą, kitus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus. Ji pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui šiems darbuotojams taikyti drausminę ar tarnybinę atsakomybę.
