Penktadienį Teisingumo ministerijoje pristatant atliktą tyrimą Vilniaus universiteto Sociologijos fakulteto profesorius Aleksandras Dobryninas žurnalistams sakė, kad tyrime buvo kompleksiškai vertinamas pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis patikimumas ir pasitikėjimas jomis.
Pernai apklausus 1004 šalies gyventojus, gauti apibendrinti rezultatai parodė, jog pasitikėjimas prokuratūra iš 10 balų siekia maždaug 5,7, teismais – 5,6, policija – 5,5 balo.
„Mūsų piliečiai, švelniai tariant, nėra sužavėti, kaip dirba mūsų teisėsauga, bet ir nesako, kad ta teisėsauga beviltiška – rezervas augimui yra. Kaip bebūtų keista, geriau vertinama prokuratūra, šiek tiek prasčiau – teismai, ir dar prasčiau – policija. Visų pirma, dėl nepakankamo finansavimo, dėl silpnų išteklių, tiek materialinių, tiek žmogiškų išteklių problemų“, – sako A.Dobryninas.
Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis pažymėjo, kad pasitikėjimo teisėsauga srityje „turime problemą“.
Konferencijoje dalyvavęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Indianos universiteto profesorius emeritas Haroldas E.Pepinsky mano, kad pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, pavyzdžiui, policininkais, priklauso nuo jų bendravimo su žmonėmis.
H.E.Pepinsky sako, kad lyginant didesnį pasitikėjimą teisėsauga Skandinavijos šalyse ir mažesnį – Lietuvoje, reikia kelti klausimą, kaip pareigūnai bendrauja su gyventojais kasdieniame gyvenime, ne tik vykdant įstatymą nusikaltimų atveju.
„Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių gyventojai įpratę bendrauti su policija nebūtinai tik tada, kai ši vykdo įstatymus. Tuo metu čia (Lietuvoje – BNS) žmonės paprastai nesusiduria su policija, išskyrus tuos atvejus, kai patenka į bėdą kaip aukos arba kaip pažeidėjai, nusikaltėliai“, – sako H.E.Pepinsky.
Konferencijoje buvo kalbėta apie tai, kad norint pagerinti teisingumo sistemos efektyvumą, reikia didinti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, o ne griežtinti bausmes.
