Įtaria ir dokumentų klastojimą
Tyrimo duomenimis M.Sinkevičius, kaip tuometinis Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, turėjo teisę gauti išmokas už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas, kanceliarinėms priemonėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas, biuro patalpų nuomą.
Pasak prokuratūros, atliekant tyrimą buvo gauti duomenys apie tai, kad 2019–2023 metų laikotarpiu M.Sinkevičius galimai įsigydavo už paskirtas lėšas asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas.
Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikiami galimai suklastoti išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.
Turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad M.Sinkevičiui neteisėtai buvo išmokėti daugiau nei 1 500 eurų savivaldybės biudžeto lėšų.
Turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad M.Sinkevičiui neteisėtai buvo išmokėti daugiau nei 1 500 eurų savivaldybės biudžeto lėšų.
M.Sinkevičiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo (pagal BK 228 str. 2 d.), dokumento suklastojimo (pagal BK 300 str. 1 d. ) ir turto pasisavinimo (pagal BK 183 str. 1 d.).
Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūra, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai.
Veiklą stabdo laikinai
Į situaciją sureagavo ir M.Sinkevičius. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis parašė, kad siekdamas nepakenkti organizacijoms, kurių nariu yra, laikinai stabdo savo veiklą LSDP.
Tokį pat siūlymą stabdyti jo, kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigas, pateiks asociacijos valdybai.
„Suprantu, jog turite klausimų, bet dėl teisinių įsipareigojimų draudžiama atskleisti daugiau detalių, tad plačiau komentuoti šios situacijos negaliu“, – nurodė Jonavos rajono meras.
Kartu M.Sinkevičius aiškino dar gegužės mėnesį spaudos konferencijos metu atsakęs į visus užduotus klausimus ir paaiškinęs savo išlaidų turinį.
„Lėšas, dėl kurių tuomet kilo abejonės, grąžinau į savivaldybės biudžetą ir visų nuoširdžiai atsiprašiau. Deja, viso šito, panašu, neužteks.
Įtarimai nėra kaltinimas ar nuosprendis. Pasitikėdamas Lietuvos teisėsauga ginsiu savo poziciją teisiniu keliu ir tikiu, kad įtarimai nepasitvirtins. Nesiimsiu spėlioti, kuo ir kada šis procesas pasibaigs. Bet ir anksčiau, ir dabar galiu pasakyti tą patį – nesijaučiu pažeidęs savivaldybės tvarkų ar šalies įstatymų“, – rašė jis.
Viešumon iškilus piktnaudžiavimo savivaldybės tarybos nario išmokomis faktams, M.Sinkevičius neigė jomis piktnaudžiavęs, bet žadėjo dalį pinigų grąžinti.
Gegužę M.Sinkevičius pranešė nusprendęs grąžinti 4 tūkst. eurų, kurie buvo sumokėti už ryšių paslaugas, nes vieną iš savo telefonų jis buvo davęs naudotis žmonai, kai ši buvo motinystės atostogose.
16 ikiteisminių tyrimų
Generalinė prokuratūra ir STT primena, kad šių metų pradžioje kilus visuomenės susirūpinimui dėl įvairiose savivaldybėse tarybų narių veiklai skiriamų lėšų naudojimo skaidrumo bei STT gavus su tuo susijusius pareiškimus, buvo pradėti ir šiuo metu STT pareigūnų atliekami iš viso 16 ikiteisminių tyrimų, kuriems vadovauja atitinkamų apygardų prokuratūrų Organizuotų ir korupcinių nusikaltimų tyrimo prokurorai.
Nurodytuose ikiteisminiuose tyrimuose siekiama nustatyti visas reikšmingas faktines savivaldybių biudžeto lėšų panaudojimo ir atsiskaitymų už jas aplinkybes ir įvertinti, ar tarybų nariai nėra padarę su tuo susijusių nusikalstamų veikų.
Šiuo metu duomenys renkami apie Šiaulių miesto, Mažeikių rajono, Neringos miesto, Šilutės rajono, Pagėgių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Jonavos rajono, Ignalinos rajono, Vilniaus miesto, Lazdijų rajono, Alytaus rajono, Marijampolės, Ukmergės rajono, Kretingos rajono ir Pasvalio rajono tarybų nariams išmokėtas lėšas, šių išmokų pagrįstumą, analizuojami nurodytų savivaldybių tarybų narių pateikti finansiniai dokumentai, apklausiami proceso dalyviai, atliekami kiti veiksmai.
Trečiasis, sulaukęs įtarimų
M.Sinkevičius yra trečias asmuo, kuriam pareikšti įtarimai tokio pobūdžio ikiteisminiame tyrime. Šių metų spalio 19 d. įtarimai dėl galimai neteisėtai naudotų savivaldybės tarybos nario lėšų pareikšti buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Sergejui Dmitrijevui ir jo sutuoktinei.
Be šių ikiteisminių tyrimų prokuratūroje taip pat yra atliekami dar 20 viešojo intereso gynimo prokurorų iniciatyva pradėtų tyrimų dėl galimai neteisėtai išmokėtų lėšų sugrąžinimo į Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Neringos miestų bei Kauno, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Varėnos, Druskininkų, Ukmergės, Ignalinos, Utenos, Pasvalio Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių rajonų savivaldybių biudžetus.
Pabrėžtina, kad viešojo intereso gynimo tyrimo pobūdis ir tikslas yra kitoks, nei ikiteisminio tyrimo. Savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešojo intereso gynimo prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu dėl konkrečios sumos grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka.
Šį rudenį viešojo intereso gynimo prokurorai teismams pateikė pirmuosius du civilinius ieškinius dėl neteisėtų išmokų savivaldybėse. Bendra jų suma – beveik 46 tūkst. eurų.
Iš dabar jau buvusio Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Tomo Alijošiaus siekiama išieškoti beveik 17 tūkst. eurų, o iš kito šios tarybos nario, Vilmanto Liorančo – beveik 29 tūkst. eurų.
Viešojo intereso gynimo priemonių taikymas padeda daug greičiau ir efektyviau užtikrinti, kad neteisėtai išmokėtos sumos būtų grąžintos ir toliau naudojamos savivaldybių gyventojų teisėtiems poreikiams tenkinti ir neapsaugo atsakingų asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės tais atvejais, kai atskirai vykstančio ikiteisminio tyrimo metu įtariama ir išaiškinama jų įvykdyta nusikalstama veika.
