Antradienį parlamentas nesutiko leisti P.Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nors prokurorai ketino jam kelti bylą dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams homoseksualų eisenos metu. Tai – jau antras toks atvejis. Nuo nemalonumų P.Gražulį ir buvusį parlamentarą Kazimierą Uoką Seimas apsaugojo ir prieš trejus metus.
Parlamentarai pasirūpino, kad E.Lementauskas nuo teismo slėptųsi iki pat kadencijos pabaigos.
P.Gražulio atvejis – šią kadenciją – šeštas kartas, kai prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti tautos išrinktojo teisinį imunitetą. Prieš tai parlamentas panaikino Darbo partijos vadovų – Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės, po tokio sprendimo mantą susikrovusios ir pabėgusios „drąsietės“ Neringos Venckienės ir prieš žmoną smurtavusio konservatoriaus Egidijaus Vareikio neliečiamybę.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį iki šio Seimo kadencijos pradžios į parlamentarus buvo kreiptasi dėl 17 parlamentarų teisinio imuniteto panaikinimo, tik 8 prašymai buvo patenkinti.
Seime slėpėsi nuo teismo
Įžūliausiu galima būtų pavadinti praėjusios kadencijos Seimo sprendimą neleisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn po „Tvarkos ir teisingumo“ vėliava į parlamentą išrinkto Evaldo Lementausko. Taip politikas pasislėpė nuo teisme nagrinėjamos bylos, kurioje jis kaltinamas papirkinėjęs Vilniaus savivaldybės Tarybos narius, kad šie balsuotų taip, kaip reikėjo tuo metu valdžioje buvusiems „tvarkiečiams“. E.Lementauskas tuo metu užėmė vicemero pareigas.
Seimo nariu jis tapo 2011 pradžioje, kai Remigijus Ačas atsisakė mandato ir tapo Raseinių meru. Tuometė Seimo pirmininkė Irena Degutienė baisėjosi, kad E.Lementauskas neatsisakė Seimo nario mandato: „Sveiku protu net negali suvokti, kaip žmogus, kuriam pareikšti labai rimti kaltinimai dėl kyšininkavimo, ramia sąžine sau keliauja į Seimą.“
Tačiau parlamentarai pasirūpino, kad E.Lementauskas nuo teismo slėptųsi iki pat kadencijos pabaigos, teismas baudžiamąjį procesą atnaujino tik po 2012 metų Seimo rinkimų, kurie šiam politikui buvo nesėkmingi ir jis neteko teisinės neliečiamybės.
Saugo nuo politinio persekiojimo
Europoje teisinis imunitetas atsirado kartu su parlamentais, kad liaudies atstovai būtų apsaugoti nuo karaliaus rūstybės.
Lietuvoje parlamentaro neliečiamumą saugo Konstitucija. Pagrindiniame įstatyme parašyta, kad Seimo nariai negali būti persekiojami už balsavimus ar kalbas Seime, patraukti atsakomybėn juos galima tik už asmens įžeidimą ar šmeižtą.
Seimo statutas leidžia suvaržyti tautos išrinktojo laisvę, jeigu jis užtinkamas darantis nusikaltimą.
Norint panaikinti parlamentaro neliečiamybę, reikia daugiau nei pusės visų Seimo narių pritarimo – bent 71 balso.
Konstitucijos ekspertas: sprendimus lemia politiniai susitarimai
Kai Seimas pats imasi ikiteisminio tyrimo institucijos ar net teismo vaidmens, jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, – įsitikinęs V.Sinkevičius.
Vienas Konstitucijos kūrėjų, profesorius Vytautas Sinkevičius pripažįsta, kad Seimo nariai akivaizdžiai piktnaudžiauja jiems suteikta teisine apsauga, tačiau teisininkas nemano, kad reikia pradėti diskutuoti dėl jos panaikinimo.
„Teisinis imunitetas yra labai svarbus Seimo nario konstitucinio statuso elementas, jis yra įtvirtintas visose demokratinėse valstybėse kaip parlamentaro veiklos garantija. Deja, instrumentą neretai Seimas naudoja netinkamai“, – apgailestavo jis.
Anot V.Sinkevičiaus, nuostata labai svarbi, jei Seimo narys sąžiningai vykdo pareigas, laikosi Konstitucijos ir įstatymų – jis žino, kad yra apsaugotas nuo persekiojimo, jog parlamentas neleis jo apkaltinti dėl politinių motyvų.
Profesorius pabrėžė, jog dažnai Seimo sprendimus lemia politiniai susitarimai, partiniai interesai.
„Kai Seimas pats imasi ikiteisminio tyrimo institucijos ar net teismo vaidmens, jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais. Seimo uždavinys – netrukdyti teisėsaugos institucijoms atlikti tyrimus, jeigu jiems yra pagrindas, ir netrukdyti teismui vykdyti teisingumo“, – pabrėžė jis.
V.Sinkevičius pridūrė, kad kai Seimas to nepaiso, formuoja labai blogą precedentą, nes tuomet bet kuris kaltinimų prispaustas žmogus gali tikėtis, kad ir jį kas nors apsaugos.
„Seimo narys balsuodamas turi remtis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine. Šito mes neretai pasigendame. Vienintelis būdas išvengti netinkamų sprendimų – atsakingai rinkti Seimo narius“, – pabrėžė jis.
S.Šedbaras: rinkėjai turi įvertinti, kam atiduoda balsus
Teisinį parlamentarų imunitetą reikalingu laiko ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Stasys Šedbaras.
Kiekvieną kartą, kai kyla toks klausimas, Seime prasideda didžiausios diskusijos, kaip ten viskas vyko, bet tai – teismo reikalas, - sakė S.Šedbaras.
Jis nemano, kad reikėtų palengvinti galimybę atimti neliečiamybę pakeitus Seimo statutą, kad tam užtektų pusės posėdyje dalyvaujančių parlamentarų pritarimo.
„Jeigu sumažintume apsaugos lygį, pats imuniteto institutas nebeteks prasmės“, – įsitikinęs jis.
S.Šedbaras priminė, kad konservatorių ir socialdemokratų frakcijos šiais klausimais dažniausiai balsuoja taip pat – jei nėra politinių poteksčių, sutinka atimti neliečiamybę, nesvarbu, kad tai liečia jų frakcijos narį.
„Bet yra tokių partijų, kurių atstovai turi problemų su teisėsauga. Taigi rinkėjai turėtų ne piktintis tokiu Seimu, o pagalvoti, kam jie atiduoda balsus. Kito kelio nėra, – įsitikinęs politikas. – Kiekvieną kartą, kai kyla toks klausimas, Seime kyla didžiausios diskusijos, kaip ten viskas vyko, bet tai – teismo reikalas.“
