Kas yra tvarumas?
Svarstant apie aplinkosaugines iniciatyvas ir tendencijas, svarbu nepamiršti, kad gyvename pokyčių, kuriuos diktuoja pasaulinės tendencijos, metu.
„Visuomenė reikalauja vis didesnio atsakingumo iš pramonės, verslo, gamybos, transporto, energetikos ir visi, norėdami prisitaikyti prie visuomenės poreikių, ekonominių iššūkių, atsisuka į tvarumą. Tai nėra vien gražus žodis. Už jo slypi pokytis, kuris apima 3 sferas: ekonomiką, ekologiją ir socialinę aplinką,“ – pasakoja K. Pocius.
Pasak „Žaliojo taško“ vadovo, šiuo metu skiriamas didelis dėmesys atliekų surinkimo gerinimui, dėl to reikia formuoti teisingus visuomenės įpročius.
„Visuomenė ne tik užduoda toną visai pramonei, verslui. Tai, kaip pramonė turi veikti ir ko iš jos tikisi visuomenė, prisideda prie pokyčių. Teisingai rūšiuodama, išmesdama pakuotes į joms skirtas šiukšliadėžes, visuomenė prisideda prie teisingo pakuočių, atliekų tvarkymo.“
Per metus gyventojus pasiekia 192 000 tonų pakuočių ir tik 70 000 tonų iš jų grįžta į perdirbimą. Anot K.Pociaus, šis skaičius proporcingai auga. Prie šio augimo prisideda visuomenės įsitraukimas bei valstybės vykdoma politika.
Aplinkosauginės iniciatyvos Lietuvoje
„Žaliasis taškas“ vykdo įvairius ekologinio švietimo projektus – jau penktus metus iš eilės vyksta „Žalioji odisėja“, į kurią įsitraukę 147 000 moksleivių išrūšiavo 157 000 plastiko pakuočių. Tai rodo, kad jaunimui aplinkosauginės temos itin aktualios.
Pramonė, orientuodamasi į savo ateities strateginius planus, stengiasi atsižvelgti ir į visuomenės poreikius, siekia palikti kuo mažesnį pėdsaką po savo veiklos ir kad būtų kuo mažesnis neigiamas poveikis aplinkai.
„Stebime ir mūsų gamintojų, importuotojų, mūsų narių, klientų iniciatyvas. Paminėtina, kad jau sukurtas hibridinis traktorius, varomas biometanu ir elektra, minimaliai teršiantis orą – taip prisidėdama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo,“ – pasakoja K. Pocius.
Šiandien vienas sudėtingiausių uždavinių yra užtikrinti žiedinės ekonomikos ciklą – kad išleista pakuotė sugrįžtų atgal ir nevirstų atlieka bei žemiški resursai būtų panaudojami dar kartą.
Valstybė per mokesčių politiką skatina pramonę naudoti pakuotes iš perdirbtų medžiagų bei tas, kurias po to lengva perdirbti. Šiais metais reformavus Pakuočių tvarkymo įstatymą, pačios savivaldybės organizuos jų surinkimą, o pakuočių atliekų gamintojai, importuotojai prisidės finansiškai. Šitaip tikimasi užtikrinti, kad rūšiavimo konteineriai atsidurs kuo arčiau gyventojų.
Mitai apie rūšiavimą
Rūšiavimą vis dar lydi keletas mitų. Vienas dažniausių – kad šiukšlių vežėjai visų konteinerių turinį talpina į tą pačią talpą.
„Dabar transporto priemonėse yra kelios sekcijos, todėl į jas gali tilpti skirtingos atliekos – kelių rūšių pakuotės tarpusavyje yra visiškai atskirtos. Tokiu būdu užtikrinama mažesnė oro tarša, nes šiukšlių išvežimas vykdomas vienu automobiliu, kuris gali aptarnauti kelių rūšių konteinerius“ – mitą paneigia K.Pocius.
Kaip prisidėti prie teisingo rūšiavimo?
Verslas noriai prisideda prie tvarumo iniciatyvų, tačiau taip pat sėkmingai gali prisidėti ir kiekvienas gyventojas. Mūsų namuose kiekvieną dieną atsiduria begalė įvairiausių pakuočių, ir, anot K.Pociaus, prisidėti prie teisingo rūšiavimo galima itin paprastai: „Žiūrėkime į pakuotes. Stiklą dėkite į stiklo konteinerį, popierių – į popieriaus, o visas kitas – į plastiko konteinerį. Labai paprasta taisyklė.“
Norėdami sužinoti daugiau apie „Žaliojo taško“ iniciatyvas ir ekologinį raštingumą, klausykite konferencijos „ŽALIAS“ pranešimų.
