Antradienį Teisingumo ministerijos paskelbtame nutarimo projekte teigiama, kad parlamentarų skaičiaus keitimas, argumentuojant tai Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimu (arba kitu atveju didėjimu), suponuotų Konstitucijos keitimo poreikį ir ateityje.
„Taip būtų neužtikrinamas Konstitucijos, kaip pagrindinio valstybės įstatymo, stabilumas“, – rašoma nutarimo projekte.
Taip būtų neužtikrinamas Konstitucijos, kaip pagrindinio valstybės įstatymo, stabilumas.
Be to, ministerija akcentuoja, kad asmenų, turinčių teisę balsuoti rinkimuose, skaičius nepriklausomoje Lietuvoje iki šiol svyravo ne daug ir sudarė apie 2,5–2,7 mln. rinkėjų, priduria, kad rinkimuose gali balsuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys pilnamečiai piliečiai.
Pokyčiai neigiamai paveiks Vyriausybės darbą
Anot ministerijos, įstatymo projekto rengėjų noras turėti laiko tinkamai apsvarstyti naujų biudžetinių metų valstybės biudžeto projektą ir siekis dėl to perkelti Seimo rinkimų datą iš spalio mėnesio į kovą, yra neišpildomas.
„Darytina išvada, kad, net ir perkėlus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų datą iš spalio mėnesio į kovo mėnesį, suformuota nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (ir atitinkamai – išrinktas naujas Lietuvos Respublikos Seimas) dėl objektyvių priežasčių neturėtų galimybių nuo pradžios dalyvauti naujų biudžetinių metų valstybės biudžeto projekto rengimo procese“, – rašoma nutarimo projekte.
Taip teigiama remiantis šių metų pavyzdžiu, kai tam tikrą informaciją, reikalingą valstybės biudžeto planui parengti, institucijos turėjo pateikti jau iki kovo mėnesio.
„Paankstinus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų datą, suformuota nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė beveik visus einamuosius biudžetinius metus turėtų įgyvendinti ankstesnės kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą valstybės biudžetą“, – konstatuoja Teisingumo ministerija ir priduria, kad tai galimai paveiktų suformuotos Vyriausybės siekį tinkamai įgyvendinti naują programą.
Parlamentarai neišdėstė, kaip realizuos pataisas
Kadangi įstatymo rengėjai nesiūlo nustatyti pereinamojo laikotarpio, per kurį įsigaliotų teikiamos pataisos, Konstitucijos pakeitimai turėtų įtakos dabartiniai Seimo sudėčiai ir jo įgaliojimų trukmei.
„Iš įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto neaišku, pagal kokį teisinį mechanizmą šios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičius turėtų būti sumažintas 40 narių.
Iš įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto neaišku, pagal kokį teisinį mechanizmą šios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičius turėtų būti sumažintas 40 narių.
Taip pat nėra nustatyta, kokiu pagrindu anksčiau laiko turėtų nutrūkti pareigas einančių Lietuvos Respublikos Seimo narių įgaliojimai, kad 2020 m. kovo (o ne spalio) mėnesį būtų galima surengti eilinius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus“, – dėstoma nutarimo projekte.
Taip pat akcentuojama, kad tiek patys parlamentarai, 2016–2020 metų kadencijai išrinkti pagal šiuo metu galiojantį teisinį statusą, tiek už juos balsavę rinkėjai teisėtai viliasi, kad savo įgaliojimus Seimas vykdys visos sudėties ir visą ketverių metų laikotarpį.
Nors Teisingumo ministerija siūlo iš dalies pritarti Konstitucijos pataisų tikslui, tačiau įstatymo rengėjus ragina atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir primena, kad keičiant Konstitucijos įstatymo projektą iš esmės, projektas būtų laikytinas nauju. Seimui jį iš naujo turėtų pateikti ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.
Seimas projektą svarstys birželį
Teisingumo ministerijos paskelbtas nutarimo projektas iki kovo 14-osios bus derinamas su Finansų ir Vidaus reikalų ministerijomis, taip pat su Vyriausiąja rinkimų komisija.
Parlamentarų grupė Konstitucijos įstatymo projektą su minėtais pakeitimais Seimui pateikė sausio 12 dieną. Už pateikimą balsavo 67, prieš – 22, susilaikė – 34 parlamentarai.
Įstatymo projektą labiausiai palaikė LVŽS frakcijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai, jam priešinosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai.
Pagal Seimo statutą, Seime Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama du kartus, o tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
Seimo nariai Konstitucijos keitimo projektą pirmąjį kartą siūlo svarstyti birželį.
