„Per kelias savaites elektroniniu paštu pasitikejimas@tm.lt yra gauta apie keliasdešimt pataisos įstaigų darbuotojų elektroninių laiškų. Paprastai per metus tokių laiškų būdavo tik keletas“, – BNS nurodė Teisingumo ministerija.
Laiškų antplūdis prasidėjo po Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojos viešai paskelbtų duomenų apie viešuosius pirkimus, kuriuos laimi su izoliatoriais darbuotojais susijusios įmonės, apie galbūt gerokai brangiau nei rinkos kaina perkamas prekes ir panašiai.
Anot Teisingumo ministerijos, visa gauta informacija tikrinama, duomenų, kiek jos pasitvirtino, kol kas nėra.
Reaguodama į vieną iš anoniminių pranešimų, ministerija antradienį nurodė Kalėjimų departamentui laikinai sustabdyti atrankas eiti vadovaujančias pareigas bausmių vykdymo sistemoje – įvairių įstaigų skyriuose bei departamentuose.
Pasak su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus Sergejaus Muravjovo, atsakingos institucijos turėtų skatinti laisvės atėmimų įstaigų ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojus kuo daugiau apie jiems kylančius įtarimus pranešti teisėsaugai.
Pataisos namuose dirba buvusio vadovo šeimos nariai
Viename iš skundų, pasiekusių ne tik Teisingumo ministeriją, bet ir žiniasklaidą, minima buvusio Pravieniškių pataisos namų vadovo Alfredo Drazdžio šeima: laisvės atėmimo įstaigoje dirba keturi buvusio vadovo artimieji, vienas jų – direktoriaus pavaduotojas.
A.Drazdžio žentas Arvydas Stankevičius eina Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. A.Dradžio žmona Alvyra Drazdienė dirba vyresniąja specialiste Įskaitos skyriuje, duktė Renata Kasperienė – Psichologinės tarnybos viršininke, jos vyras Virginijus Kasperas – 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiuoju padėjėju.
Kita A.Drazdžio dukė Ingrida Stankevičienė laikinai eina Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojos pareigas.
Dėl žento V.Kaspero priėmimo į pareigas 2010 metais tuometinis Pravieniškių 2–ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius A.Drazdys yra gavęs papeikimą. Teisingumo ministerijos komisijos išvadoje rašoma, kad A.Drazdys laiku nedeklaravo visų duomenų apie artimus giminaičius, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
Jo žentas A.Stankevičius savo pateiktoje deklaracijoje teigia, kad nėra tiesioginio pavaldumo įstaigoje dirbantiems jo žmonos giminaičiams, „tačiau tam tikrose atskirose situacijose gali atsirasti interesų konflikto galimybė“ bei nurodo, kad apie šiuos ryšius yra raštu informavęs pataisos namų direktorių ir nusišalins nuo sprendimų, jei kils interesų konflikto galimybė.
Giminystės ryšiai sieja ir daugiau Pravieniškių darbuotojų. Dabartinis pataisos namų direktorius Virginijus Ceslevičius yra deklaravęs, kad įstaigoje dirba jo žmonos tėvas, sesers vyras bei pusbrolis.
V.Ceslevičiaus pavaduotojas Tomas Bartninkas deklaracijoje nurodo, kad įstaigoje dirba jo mamos sesers dukra. Taip pat Pravieniškėse dirba kito direktoriaus pavaduotojo Raimundo Grabliausko brolis.
Pasak dabartinio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus V.Ceslevičiaus, tokia situacija susidarė sujungus kelias skirtingas laisvės atėmimo įstaigas, o esamais darbuotojais jis esąs patenkintas.
„Teisinio pagrindo atleisti tų darbuotojų aš neturiu – jie normaliai dirba. Netgi pasakyčiau, kad stengiasi dirbti. Kitas dalykas, yra nustatyta sistema dėl deklaracijų, nusišalinimo“, – BNS sakė pareigūnas.
Teisingumo ministerija nurodo tyrusi aplinkybes dėl įstaigoje dirbančių giminaičių, bet interesų konflikto jų veikloje nenustatė.
Pataisos namų viršininkas: nejaugi turėčiau juos atleisti?
2010 metais Vyriausybė nusprendė sujungti tris įkalinimo įstaigas – Pravieniškių 1-uosius pataisos namus, Pravieniškių 2-uosius pataisos namus-atvirąją koloniją ir Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus – į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją.
„Susijungė trys įstaigos vienu metu ir vienoje įstaigoje susidarė tokia situacija. Pavyzdžiui, apie tuos asmenis, apie kuriuos teiraujatės – A.Stankevičių paskyrė Kalėjimų departamentas po konkurso. Iš jo giminių 2-uose (pataisos namuose) dirbo pora žmonių, trečiame sektoriuje – irgi pora žmonių. (...) Nėra draudžiama dirbti, jeigu tai yra deklaruojama“, – kalbėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius V.Ceslevičius.
Kaip nurodoma BNS gautame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus atsakyme, A.Drazdys Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams vadovavo nuo 2002 metų iki 2011 metų. Iš pareigų jis atleistas dėl reorganizacijos.
Jo žmona A.Drazdienė iki sujungimo nuo 1976 metų dirbo Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose, o po įstaigų sujungimo liko dirbti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
A.Drazdžio dukra R.Kasperienė nuo 2008 metų taip pat dirbo 3-iuosiuose pataisos namuose. Jos vyras V.Kasperas dirbo Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose. Jie įstaigoje liko dirbti po jos reorganizavimo.
Viršininko pavaduotojas A.Stankevičius šias pareigas eina nuo 2013 metų, kai laimėjo Kalėjimų departamento organizuotą konkursą. Pasak jo vadovo, dėl A.Stankevičiaus Kalėjimų departamentas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, ši leido pareigūną skirti į pareigas.
„Jeigu žmogus dirba kokiose nors pareigose, tai ką mes turėtume padaryti – jį atleisti?“ – svarstė V.Ceslevičius.
Pasak viršininko, jo paties artimieji, dirbantys įstaigoje, čia taip pat įsidarbino iki jam pradedant vadovauti pataisos namams.
VTEK netyrė, ministerija pažeidimų nerado
Kaip BNS nurodė Teisingumo ministerija, pernai ministerijos Vidaus audito skyriui atrankos būdu patikrinus dokumentus buvo nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos darbuotojai tinkamai nusišalina nuo sprendimų, susijusių su artimais asmenimis, priėmimo bei situacijų, kur galėtų kilti interesų konfliktas.
„Nėra smerktina, jeigu šeimos nariai renkasi tarnybą įkalinimo įstaigose. Pavyzdžiui, Pravieniškių gyvenvietėje esančiuose pataisos namuose dirba daug vietinių žmonių, tarp jų ir tos pačios šeimos narių. Tačiau svarbu, kad artimiems giminaičiams dirbant toje pačioje įstaigoje, nekiltų interesų konfliktas, kad visi sprendimai būtų priimami skaidriai“, – rašoma ministerijos atstovo atsakyme.
Kaip BNS informavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), ji pernai buvo gavusi pranešimą dėl A.Drazdžio veiklos, tačiau jo netyrė suėjus trejų metų senaties terminui.
Dėl kitų pranešime nurodytų duomenų, kad su šiuo metu nuo pareigų nušalintos Kalėjimų departamento vadovės Živilės Mikėnaitės pagalba buvo įdarbintos A.Drazdžio dukros, VTEK tyrimo nepradėjo, kadangi, pasak komisijos, nebuvo pagrįstų duomenų apie šių aplinkybių egzistavimą.
S.Muravjovas: kalėjimų sistema neturi tinkamų anoniminių pranešimų sistemos
Pasak skaidrumo viešajame sektoriuje siekiančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo S.Muravjovo, galimybė gauti anoniminius pranešimus iš darbuotojų yra itin svarbus dalykas aiškinantis tam tikrų paskyrimų aplinkybes, nes žvelgiant iš šono pažeidimai gali nebūti lengvai pastebimi.
„Žmonės dažnai mano, kad konkursas konkursui nelygus ir dažnai egzistuoja nebylus supratimas, susitarimas, kad konkurse geriau nedalyvauti, nes nieko gero iš to nebus“, – sakė nevyriausybininkas.
Kalėjimų sistema Lietuvoje šiuo metu tinkamų pranešimo kanalų neturi. Svarbu padaryti taip, kad žmonės kalėjimų sistemoje žinotų, kad jie gali pranešti apie piktnaudžiavimo pavojų, – S.Muravjovas.
Vis dėlto sistema, kuri, pasak jo, galėtų „išjudinti įsisenėjusius ryšius“ laisvės atėmimo įstaigų sistemoje, suteikdama darbuotojams saugų būdą pranešti apie galimą piktnaudžiavimą, kol kas neveikia.
„Kalėjimų sistema Lietuvoje šiuo metu tinkamų pranešimo kanalų neturi.
Svarbu padaryti taip, kad žmonės kalėjimų sistemoje žinotų, kad jie gali pranešti apie piktnaudžiavimo pavojų“, – kalbėjo S.Muravjovas.
Kalbėdamas apie situaciją Pravieniškių pataisos namuose, jis atkreipė dėmesį, kad tokios situacijos, nors savaime nėra smerktinos, sukuria didesnę interesų konflikto riziką.
„Yra pavojus, kad kartais net to nesuvokdamas gali kažko nepadaryti, save cenzūruoti, nes tai yra tavo giminė“, – tvirtino jis.
Teisingumo ministerija skelbia pasitikėjimo elektroninį paštą, kuriuo galima pranešti apie piktnaudžiavimą. Jis skelbiamas Teisingumo ministerijos internetinėje svetainėje, apie jį ministerija nurodo informuojanti spaudos konferencijų metu bei savo pranešimuose.
Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo tarnyba Kauno tardymo izoliatoriuje. Nuo pareigų nušalintas izoliatoriaus bei Kalėjimų departamento vadovai.
Situaciją Kauno tardymo izoliatoriuje taip pat tiria Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Šios institucijos gavo informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo Kauno tardymo izoliatoriuje pagal jo darbuotojos, Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės Rasos Kazėnienės pareiškimą.