„Ji neįrodė, kad jos išgyvenimai dėl konkrečių veiksmų, kurie įvardijami kaip neteisėti, yra išliekantys (...) Deklaratyviai įrodoma, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus (...) 2 mln. litų tikrai už tai niekas nepriteisia – nei Lietuvos, nei tarptautiniai teismai“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė ministerijos atstovas Virginijus Varnaitis.
Jo pozicijai pritarė ir generalinės prokuratūros atstovė Deimantė Nikitinienė.
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nagrinėjo N.Venckienės skundą, kuriuo ji iš Lietuvos valstybės reikalauja priteisti 2 mln. litų. Pasak teisėjos, dėl jos pačios rašytų nepagarbiai ir įžeidžiančiai įvardintų laikmenų pavadinimų paviešinimo turi atsakyti Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija, esą taip buvo pažeistas jos kaip teisėjos imunitetas. Pati N.Venckienė bylos nagrinėjime nedalyvavo, pateikusi prašymą išnagrinėti skundą be jos.
Pasak V.Varnaičio, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, N.Veckienės reikalavimą galima vertinti kaip akivaizdžiai per didelį ir dėl to nesąžiningą.
D.Kedžio sesuo ieškinyje teigia, kad Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas po teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo 2009-ųjų spalio 8 dieną Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo paprašė leidimo iš telekomunikacijų bendrovių išreikalauti duomenis apie galimai susijusių su įvykiu asmenų skambučius.
Teisėja Jolanta Vėgelienė davė leidimą patikrinti kelių dešimčių asmenų duomenis. Pasak prokuratūros atstovės Deimantės Nikitinienės, spalio 9 dieną, paaiškėjus, kad šiame sąraše buvo ir N.Venckienės pavardė, gauti duomenys iš karto buvo sunaikinti ir informacija niekada nebuvo panaudota.
Be to, ieškinyje teigiama, kad N.Venckienės kaip teisėjos teisės buvo pažeistos, nes Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis 2009-ųjų lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį.
Prokuroras pranešė, kad teisėjos kompiuteryje rasta dokumentų, pavadintų įvairiais nepagarbiais, įžeidžiančiais ir necenzūriniais pavadinimais, dalis jų rašyti D. Kedžio vardu. Po to, pasak teisėjos, informacija apie pavadinimus tapo žinoma viešai.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės, K.Betingis privalėjo pranešti teismo, kuriame dirbo N.Venckienė, vadovui apie jos veiksmus, galimai neatitinkančius etikos reikalavimų.
D.Nikitinienė taip pat tikino, kad su N.Venckienės sutikimu buvo paimtas jos kompiuterio sisteminis blokas.
Be to, dėl nepagarbių pavadinimų ir skundų rašymo vietoj brolio yra pasisakę, anot GP atstovės, ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija, ir Teisėjų garbės teismas. Jai už tai buvo skirtas papeikimas.
N.Venckienė kėlė klausimų ir dėl to, kaip informacija apie jos kompiuterio turinį pasiekė tuometinį Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Vytą Milių ir patį teismą.
Teisingumo ministerijos atstovas tvirtino, kad apeliaciniame teisme buvo atliekamas N.Venckienės veiklos patikrinimas ir sprendžiamas pedofilijos bylos teismingumo klausimas.
Ministerijos ir prokuratūros atstovams taip pat užkliuvo ir tai, kad nėra pagrįsta ieškinyje įvardinta suma – esą ji tiesiog pagrįsta tuo, kad pedofilijos byloje kaltinamas Andrius Ūsas yra prašęs 1 mln. litų už jo įžeidimą.
Sprendimą Vilniaus apygardos teismas skelbs balandžio 18 dieną.
