Paklaustas, ar jau pribrendo laikas keisti Seimo rinkimų sistemą, J.Bernatonis teigė, jog tokius pakeitimus reikėtų daryti būtent dabar, iki rinkimų likus dar daug laiko, kad šie neįgautų politinio konjunktūrinio pobūdžio. Rinkimų modelio pokyčiai, anot politiko, yra reikalingi, nes daugelis žmonių nepatenkinti esama parlamento rinkimų sistema.
„Mano siūlymo esmė ta, kad žmonės galėtų balsuoti už asmenybes, t.y. pasirinktų vieną kandidatą iš visų pateiktų sąrašų (partinių ir nepartinių) ir galėtų už jį balsuoti. Toks žmonių pageidavimas išreiškiamas nuolat [...] – balsuoti ne už sąrašą, o už asmenybes“, – tvirtina J.Bernatonis. Pasak jo, ši sistema nėra naujas išradimas – panaši esą sėkmingai veikia mūsų kaimyninėje Estijoje.
Socialdemokrato manymu, dabar Lietuvoje veikianti rinkimų sistema yra per daug sudėtinga. Kiekvienas rinkėjas turi septynis balsus: galimybę už kandidatus balsuoti vienmandatėje apygardoje ir daugiamandatėje už sąrašą, o tame sąraše dar reitinguoti penkis kandidatus.
„O [viso to] rezultatas yra toks, kad mes turime dviejų rūšių Seimo narius, nors iš esmės pagal Konstituciją mandatas turėtų būti laisvas ir visi Seimo nariai – lygūs. Rezultatas toks, kad labai daug rinkėjų balsų išreikšta valia neturi įtakos, nes vienmandatėse apygardose tik už kelis kandidatus atiduoti balsai turi kokią nors reikšmę“, – įsitikinęs J.Bernatonis. Be kita ko, anot politiko, dabartinė sistema yra pakankamai brangi, nes reikalauja antro turo – pakartotinių rinkimų.
„Orkestro“ skambėjimo nepagerintų
Tačiau socialdemokrato pasiūlymui keisti parlamento rinkimų modelį visiškai nepritaria Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jo nuomone, nėra objektyvių priežasčių teigti, kad dabartinė Seimo rinkimų sistema yra kuo nors bloga.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Jurgis Razma |
„Mes ir anksčiau diskutuodavome, ar proporcinė, ar mažoritarinė sistema – koks skirtumas? J. Razma, kuris prieš tai buvo išrinktas pagal proporcinę sistemą, dabar, kaip asmenybė, išrinktas vienmandatėje. Ar mano kokybė dėl to kuo nors pasikeitė? Ar aš kuo nors reikšmingesnis už J.Bernatonį, kuris išrinktas pagal sąrašą?“ – retoriškai klausia politikas. Pasak jo, tokia idėja prilygsta siūlymui pagerinti „orkestro“ skambėjimą, „muzikantus“ pakeitus vietomis.
J.Razma atkreipia dėmesį ir į tai, kad siūlomas rinkimų modelis skatina Seimo narius rinkti iš apskričių, o tai esą turėtų neigiamų pasekmių svarstant valstybės biudžetą. „Jei aš išrinktas Telšių apskrityje, aš ten griebsiu iš visų jėgų, sakysiu, reikia [pinigų] Telšių apskričiai, nes ten man vėl reikia būti išrinktam. Kaip atrodys biudžeto svarstymas? Kas pasirūpins visos šalies lygiu?“ – domėjosi J.Razma.
Jo manymu, dabartinė rinkimų sistema yra gera ir subalansuota: ir užtikrinamas rūpestis nacionaliniu lygmeniu, ir išrenkamos asmenybės. Jei stiprus kandidatas susiduria su kitų partijų stipriais kandidatais vienmandatėje apygardoje, jam esą suteikiama galimybė neiškristi iš politinės sistemos, mat politikas gali būti pastebėtas partijos sąraše ir pakliūti į Seimą ne kaip asmenybė, o pagal sąrašą.
Vienas balsas – už partiją ir kandidatą
Politologas Mažvydas Jastramskis mano, jog siūlomos parlamento rinkimų sistemos esmė – visai ne balsavimas už asmenybes. Esą ir dabar jas galima rinkti, nes balsuodamas daugiamandatėje apygardoje rinkėjas reitinguoja penkis kandidatus, o vienmandatėje balsuoja už konkrečius politikus.
„Tai, kas yra siūloma – tai pakeisti vienu balsu už vieną partiją ir vieną kandidatą. [...] Žmogus neturi laisvės rinktis vieną kandidatą iš socialdemokratų ir vieną iš konservatorių. Tad rezultatas – tiesiog paprastas balsavimas už sąrašą, pateiktas su viena reitingavimo galimybe“, – aiškina politologas.
Politologas Mažvydas Jastramskis mano, jog siūlomos parlamento rinkimų sistemos esmė – visai ne balsavimas už asmenybes
Jis akcentuoja, kad rinkimų balsavimo sistemą pakeitus siūloma, rinkėjo balsas nepriklausytų vien kandidatui. Esą būtų skaičiuojami visi balsai, kuriuos gavo partija, ir žiūrima, kokie kandidatai patenka iš tos partijos sąrašo. Tik būtų sprendžiama ne pagal tai, kokie kandidatai surinko daugiausia pirmumo balsų.
Jei kandidatas surinktų kvotą, pasak M.Jastramskio, jis būtų išrinktas, ir nepriklausomiems kandidatams tokia galimybė yra paliekama. Tačiau, politologo teigimu, ji veikiau teorinė – realiame gyvenime tokiems kandidatams sekasi prastai, ir tai esą įrodo Estijos rinkimų pavyzdžiai.
Kam būtų naudinga nauja sistema?
M.Jastramskio nuomone, siūlomo Seimo rinkimų modelio pagrindas – „apygardų perbraižymas“. „Jis galėtų ne daug ką, gal ne viską, bet šį tą pakeisti mūsų partinės sistemos žemėlapyje. Ir šiaip, aš manau, kad ponas J.Bernatonis nesiūlytų tokios rinkimų reformos, kuri būtų nepalanki jo partijai“, – svarsto politologas.
Šiandien prognozuoti, kam būtų naudinga nauja rinkimų sistema, anot J.Bernatonio, yra sudėtinga, nes sunku nuspėti rinkėjų elgseną. Tačiau politikas tikisi, kad naujas rinkimų modelis padidintų rinkėjų aktyvumą ir pritrauktų daugiau jaunimo balsų.
„Tie jaunimo balsai, aš tikiuosi, pasidalintų tarp socialdemokratų ir liberalų. Tai prognozuoti labai sudėtinga. Kiekvienas mes turime savo vertinimus, nuomones. Aš suprantu, kad gal nepaminėjau kai kurių politinių partijų, bet man taip atrodo. Bet ne tai buvo skaičiuota. Esmė ta, kad dabar yra labai sudėtinga sistema ir žmonėms neaiški“, – pabrėžia J.Bernatonis.
