– Ministre, kaip miegojote po apsilankymo Pravieniškėse ketvirtadienį?
E.Jankevičius: Kaip ir kiekvieną vakarą, ramiai, normaliai.
– Kaip jus Pravieniškėse pasitiko? Bendravote tik su pareigūnais, administracijos atstovais ar ir su nuteistaisiais?
E.Jankevičius: Bendravau su administracijos atstovais, pareigūnais, skyrių vedėjais. Teko matyti, girdėti, einant pro šalį, ir nuteistųjų nepasitenkinimą. Dar tuomet kai nebuvau paskirtas teisingumo ministru, ministras pirmininkas, ieškodamas naujo teisingumo ministro, akcentavo, kad pagrindinis prioritetas yra kalėjimų sistemos sutvarkymas.
Kai buvau paskirtas, pats akcentavau, kad mano prioritetas – kalėjimų sistema. Tuomet mes pažėrėme ant stalo daug įvairiausių pasiūlymų, ką ruošiamės daryti, kai kurios priemonės buvo įgyvendintos nedelsiant. Natūralu, kad kilo šioks toks nepasitenkinimas. Situacija nėra tokia labai jau dramatiška, bet kaliniai nėra patenkinti.
Kai kurie važiuoja į kitas įstaigas, sugriežtėjo kontrolė, nebepavyksta gauti tiek mobiliųjų telefonų, kiek pavykdavo anksčiau, yra užkardomos ir kitos veiklos. Todėl gali būti provokacijų, siekiant sumenkinti administraciją. Gali būti neramumų. Chuliganizmo apraiškų. Apie riaušes negalėčiau kol kas kalbėti, nors, aišku, reikia tvirtai pasakyti, kad situacija gali pasikeisti per vieną valandą. Riaušės gali kilti ir spontaniškai. Tai nėra vienetinis atvejis Lietuvoje ar pasaulyje – riaušių būta ir anksčiau.
– Kai kalbame apie riaušes, turime galvoje šaunamojo ginklo panaudojimą, dūmų uždangas, deginamus čiužinius?
E.Jankevičius: Dažniausiai būna kalinčiųjų asmenų protestas, jie neįsileidžia pareigūnų, prasideda masinės muštynės.
– Kokius įgaliojimus turi pareigūnai, kurie yra siunčiami į keturias laisvės atėmimo įstaigas? Ar jie turi įgaliojimus šaudyti esant reikalui?
E.Jankevičius: Mes kalbame apie rimties užtikrinimą, viešosios tvarkos užtikrinimą. Turime keturias pataisos įstaigas, kur gali būti bandoma provokuoti: Alytus, Marijampolė, Kybartai ir Pravieniškės. Tad kiekvieną dieną po 6–8 viešosios saugumo tarnybos pareigūnus budės tose įstaigose, tikrins teritoriją, įeis su šunimis bei kita ginkluote į vidų ir užtikrins viešąją tvarką. Pareigūnai yra pasiruošę. Jei kiltų didesni neramumai, mes esame visada pasiruošę.
– Kalbate apie 6–8 papildomus pareigūnus kiekvienai įkalinimo įstaigai. Kiek pareigūnų tuomet būtų iš viso?
Buvo užkardytos didesnio masto provokacijos, vadinamoji „Jūros šventė“. Buvo planuojama, kad labai daug kalinių tyčiosis iš kitų kalinių. Tame pavojingame sektoriuje „Jūros šventės“ nebuvo.
E.Jankevičius: Pareigūnų skaičius įkalinimo įstaigose skiriasi. Pavojingiausiame sektoriuje, kuriame kali 200–250 kalinių, prieš kelias dienas dirbo devyni pareigūnai. Dabar užtikrinsime finansavimą, pajėgas sustiprinsime. Pilnas komplektas – 33 pareigūnai, tuomet pareigūnai jaučiasi patogiai ir yra tikrai užtikrintas saugumas, viešoji tvarka. Tiek pareigūnų įstaigos ir turės.
– Ministre, pasirinkote aplankyti Pravieniškes. Ar tai reiškia, kad ten yra labiausiai įtempta situacija?
E.Jankevičius: Kol kas taip. Apie ten buvusius įvykius žinome. Pareigūnai Pravieniškėse padarė daug. Buvo užkardytos didesnio masto provokacijos, vadinamoji „Jūros šventė“. Buvo planuojama, kad labai daug kalinių tyčiosis iš kitų kalinių. Tame pavojingame sektoriuje „Jūros šventės“ nebuvo.
Taip, iš dviejų kalinių buvo tyčiojamasi ir negražiai tyčiojamasi, tačiau kitame sektoriuje. Gali būti, kad tai irgi buvo provokacija, kadangi tame sektoriuje, į kurį buvo mestos didelės pajėgos, kur buvo vykdomos patikros, nieko neįvyko, galbūt jie paprašė, kad reikia šiek tiek paimituoti, kažką padaryti ir sukompromituoti administraciją kitoje vietoje.
– Ar pasistūmėjo tyrimas dėl „Jūros šventės“ Pravieniškėse? Ar nustatyti kaltininkai, leidę šventę švęsti?
E.Jankevičius: Negaliu komentuoti, vyksta ikiteisminis tyrimas.
– Rasa Kazėnienė yra ta sistemos pareigūnė, kuri bene pirmoji ir garsiausiai sušvilpė apie galimą nusikalstamą netvarką laisvės atėmimo vietose. R.Kazėniene, kaip, jūsų nuomone, situacija klostosi dabar? Ar matote teigiamų postūmių?
Realių pokyčių yra. Pirmiausia – reorganizacijos. Jos leis sistemai sutaupyti nemažai lėšų.
R.Kazėnienė: Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto atsirado tokių politikų mūsų sistemoje, kurie mato sistemos problemas, kurie gilinasi, supranta, siekia pokyčių. Sistema jau buvo pribrendusi, ir jai labai reikėjo požiūrio, kokį turi ministras, reikėjo net ir drastiškų priemonių. Ta proga noriu ministrui padėkoti visų sąžiningų darbuotojų vardu.
– Ponia R. Kazėniene, ar jūs matote jau įvykusių teigiamų poslinkių ar tik gerą naujos vadovybės nusiteikimą?
R.Kazėnienė: Realių pokyčių yra. Pirmiausia – reorganizacijos. Jos leis sistemai sutaupyti nemažai lėšų. Išstatutinimo klausimai, tam tikrų režiminių priemonių klausimas. Tikrai matyti realus darbas, ne tik kalbos. Juntamas racionalus ir teisingas požiūris į šią sistemą.
– Ministre, trumpai ir aiškiai pasakykite, kokia šios reformos esmė. Kai kalbama apie lėšų taupymą, aišku, kad sistemai ir valstybei reikia taupyti, bet mūsų žiūrovams turbūt svarbiausias yra visuomenės saugumas, jų pačių saugumas, šeimų saugumas. Ar reforma padės sustiprinti visuomenės saugumą?
E.Jankevičius: Ir dabar kalbant apie kalinčius asmenis, esančius „anapus tvoros“, visuomenė yra apsaugota. Trys svarbiausi dalykai, kuriuos ruošiamės padaryti. Pirmiausia – finansavimas. Ilgą laiką pakankamo finansavimo nebuvimas ir leido išvešėti problemoms.
Reikia stiprinti pareigūnų korpusą. Kelti jiems algas. Svarbu motyvacija, mokymai, normalių mokymų kaip ir nevyko. Reikia stiprinti ir kriminalinę žvalgybą. Įstaigų skaičius yra per didelis. Kiekvieni pataisos namai, dideli ar maži, tardymo izoliatoriai yra atskiras juridinis vienetas. Manau, juridinių vienetų skaičių reikia mažinti. Pačių įstaigų skaičių taip pat reikia mažinti. Tuomet didės atlyginimai ir tose įstaigose, kuriose pareigūnų trūksta, pasipildys papildomais pareigūnais.
– Ministre, ar teisingai prisimenu, kad Lietuva pagal gyventojų ir kalinių skaičių lenkia kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes?
E.Jankevičius: Taip. Dar yra kiti trys dalykai, kuriuos norėjau pristatyti. Pirmiausiai – efektyvus turto naudojimas, mat šiandien mes turime vienas įstaigas perpildytas, kitas – pustuštes. Kodėl taip yra? Vienos įstaigos turi vieną statusą, ten galima laikyti tik vienos rūšies nuteistuosius, kitos įstaigos turi kitą statusą. Ateityje statusai bus suvienodinti ir paskirstymas kalinių bus tolygus. Nuteistieji – tokie pat žmonės, svarbus žmogaus teisių užtikrinimas.
Mes norime, mes siekiame, kad tie žmonės pasitaisytų, išeitų į laisvę ir būtų visavertiški mūsų visuomenės nariai. Dabar apie kalinių ir gyventojų skaičių vidurkį. Per daug pas mus. Vidutinis ES vidurkis – 130, pas mus – 235 kaliniai 100 tūkst. gyventojų. Italijoje – 96.
– Ar amnestija šiame kontekste yra tinkamas sprendimas? Ypač dabar, kai visuomenė sukluso ir sukruto išgirdusi apie specialiąsias pajėgas įkalinimo įstaigose. Ar šiame kontekste amnestija neatrodo ne visai laiku ir ne vietoje?
E.Jankevičius: Ne, visiškai neatrodo. Mes kalbame apie asmenis, kurie pirmą kartą padarė nusižengimą, kalbame apie moteris, nėščias moteris, vyresnius nei 65 m. asmenis, neįgaliuosius, areštuotuosius, kurie darbo dienomis yra laisvėje ir tik savaitgaliais atvažiuoja atlikti arešto bausmės. Šitie žmonės tikrai nekelia jokio pavojaus mūsų visuomenei. Tą sakau atsakingai.
