Teisingumo ministerijos (TM) siūlymu koreguojama sulaikytųjų, suimtųjų ar nuteistųjų konvojavimo tvarka, siekiant sumažinti galbūt per didelę fizinę prievartą.
Atsisakoma nuostatos privalomai naudoti antrankius bei kitas judesius suvaržančias priemones, jeigu asmuo vykdo pareigūnų nurodymus ir nekelia pavojus sau ir aplinkiniams, rašoma pranešime spaudai.
Specialiąsias priemones pareigūnai galės taikyti, įvertinę galimas konvojuojamojo elgesio rizikas arba kai bet koks delsimas keltų grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai turtui.
„Žmogaus teisių požiūriu negalime pateisinti tokių atvejų, kai asmeniui, sulaikytam darbo vietoje ar namuose, uždedami antrankiai, nors jis nesipriešina ir jo elgesys nekelia pavojaus, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Jau ne kartą yra buvę, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba teismas jį išteisina, tačiau skaitmeninės erdvės atmintyje lieka nuotraukos, žeminančios jo orumą. Pareigūnai, konvojuodami asmenis, turės įvertinti ir spręsti, ar būtina uždėti antrankius, naudoti kitas specialiąsias priemones.“
Konvojavimo taisyklėse atsisakyta nuostatų, sudarančių prielaidas formuoti visuotiną praktiką naudoti antrankius ar kitas judesius ribojančias priemones.
Pareigūnai šių sąlygų galės nesilaikyti tik tais atvejais, kai keliama grėsmė pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba kai neįmanoma įspėti asmens apie specialiųjų priemonių taikymą.
Įsakymą dėl konvojavimo taisyklių pakeitimo turi pasirašyti ir vidaus reikalų ministrė, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.
Kritikavo Seimo kontrolierius
Pastaraisiais metais pareigūnų galimai perteklinis galios demonstravimas, kai prieš pareigūnams nesipriešinusius asmenis buvo naudojama fizinė prievarta, o jiems taikytos specialiosios priemonės buvo demonstruojamos viešai, sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą, šių metų kovo mėnesį skelbė Seimo kontrolierius.
Kaip itin jautrią problemą Seimo kontrolierius ataskaitoje įvardijo nekaltumo prezumpciją paneigiančią besiformuojančią praktiką, kuomet įtariamieji ar kaltinamieji teisme arba visuomenėje yra pateikiami kaip kalti asmenys, neproporcingai naudojant fizinio suvaržymo priemones.
Seimo kontrolierius ataskaitoje pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog nekaltumo prezumpcija – viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu tai – neatsiejama žmogaus teisių ir laisvių garantija.
„Viešas asmens surakinimas antrankiais kitų asmenų akivaizdoje be jokių įrodymų, kad šis asmuo kėlė pavojų arba priešinosi, laikytinas veiksmu, prilygstančiu žmogaus orumą žeminančiam elgesiui. Taip pat pastebėtina, kad antrankių panaudojimas praktikoje jokiais būdais neturi pasireikšti kaip galios demonstravimas arba antrankiais surakinto paties asmens viešas demonstravimas. Visais atvejais fizinio suvaržymo priemonių panaudojimas prieš įtariamą ar kaltinamą asmenį, kuris pareigūnams nesipriešina, nėra suderinamas su tarptautiniais žmogaus teisių standartais“, – papildo ataskaitos išvadas Seimo kontrolierius.
Policijos departamento pareigūnams pateikus nuomonę, kad Konvojavimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis pareigūnams kyla imperatyvi pareiga naudoti antrankius arba surišimo priemones, Seimo kontrolierius pastebėjo, kad toks nuostatų interpretavimas iš esmės nėra suderinamas su tarptautiniais valstybės įsipareigojimais žmogaus teisių srityje, nes policijos pareigūnui tebelieka pareiga bet kokią prievartą naudoti tik tarnybinio būtinumo atvejais.
