M.Vainiutė trečiadienį dėl keturių nepaskirtų konkursus laimėjusių Teisingumo ministerijai pavaldžių institucijų vadovų aiškinosi Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetams.
Ministrė tikino, kad pokalbį šia tema vertėtų pradėti nuo kelių retorinių klausimų.
Vienas jų – ar ministras turi „mechaniškai“ laikytis įstatymų.
Nebūtinai viskas yra reglamentuota. Sakykime, pavyzdžiui, labai dažnai teismai nesivadovauja dar protingumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais ir vadovaujasi visiškai aklai įstatymais, o sprendimai būna labai kritikuotini, – kalbėjo teisingumo ministrė.
„Ar iš tikrųjų institucijos vadovas skirdamas pareigūnus turi mechaniškai taikyti įstatymą ir skirti, nesvarbu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, vieną ar kitą asmenį į tas pareigas ir tiesiog užsimerkti ir mechaniškai tai daryti?“ – klausė Seimo narių ministrė.
Pasak jos, jei ministras taip elgtųsi, situacija būtų daug paprastesnė, nes nebūtų sumaišties ir bent du vadovai jau dirbtų.
Ji pripažino, kad, jei įstatymus vykdytų aklai, Registrų centro vadovu būtų paskirtas Arvydas Bagdonavičius, o Kalėjimų departamentui jau vadovautų Artūras Norkevičius.
Tačiau ministrė įsitikinusi, kad elgiasi teisingai neskirdama visų keturių įstaigų – Kalėjimų departamento, Registrų centro, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – vadovų, nors šie ir laimėjo konkursus.
Įstatymai galimybės atidėti skyrimą nenumato
Štai Registrų centro vadovo konkursą laimėjęs advokatas Gintautas Bartkus atsisakė pareigų, o antrą vietą užėmusio Arvydas Bagdonavičiaus paskyrimas, ministrės sprendimu, atidėtas, nors teisės aktai galimybės atidėti skyrimą nenumato.
Pagal Vyriausybės nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo, sprendimas priimti į pareigybę konkursą laimėjusį pretendentą arba nepriimti jo į pareigybę priimamas per 2 darbo dienas po to, kai konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis asmuo gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie pretendentą, siekiantį užimti pareigybę įmonėje ar įstaigoje.
Apie skyrimo atidėjimą nutarime nėra nė žodžio.
Klausiama, kokiu teisiniu pagrindu remdamasi priėmė sprendimą atidėti vadovo skyrimą, ministrė argumentų nerado.
„Nebūtinai viskas yra reglamentuota. Sakykime, pavyzdžiui, labai dažnai teismai nesivadovauja dar protingumo, sąžiningumo ir skaidrumo principais ir vadovaujasi visiškai aklai įstatymais, o sprendimai būna labai kritikuotini“, – pareiškė ji.
Kokie teismų sprendimai yra kritikuotini, nes nesivadovauja protingumo kriterijais, ministrė neatsakė. „Aš kalbu plačiąja prasme (...) Čia yra bendra nuostata, aš tikrai nemetu jokių kaltinimų teismams“, – tikino ji.
Tačiau ministrė tikina, kad A.Bagdonavičiaus Registrų centro vadovu skirti negalėjo, nes Seimo Antikorupcijos komisija tiria elektroninės sveikatos sistemos e.sveikata projekto įgyvendinimą, o už šį projektą Registrų centre buvo atsakingas būtent A.Bagdonavičius.
„Jeigu mes šitu atveju tą asmenį būtume paskyrę, tai mes preziumuotume, kad viskas toje sistemoje gerai, ir tie pokyčiai, ko gero, nebūtų prasidėję“, – sakė ministrė.
M.Vainiutė Seimo narių teiravosi, kaip jie mato situaciją. Esą, jei yra politinė valia įstatymų laikytis aklai, ji grįšianti į kabinetą ir A.Bagdonavičių paskirsianti.
„Supratome. Jeigu Seimo Antikorupcijos komisijos išvados nėra svarbios, tai, tokiu atveju, mes grįžtame namo ir skiriame A.Bagdonavičių vadovu, o toliau per visą sąrašą pereiname“, – į socialdemokrato, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko klausimą, kaip ministrė elgtųsi, jei jos pavaldiniai nutartų nesilaikyti jiems nepatinkančių įstatymų, atsakė M.Vainiutė.
Pati ministrė svarstė, ar nereikėtų keisti Antikorupcijos įstatymo taip, kad kandidatai pirmiau būtų patikrinami tarnybų, o paskui dalyvautų atrankose.
Tačiau ji tikino, kad ne Teisingumo ministerija, o Seimas leidžia įstatymus.
A.Norkevičiaus likimą lėmė pažyma
Aiškindama, kodėl vadovo nuo kovo mėnesio neturi Kalėjimų departamentas, ministrė rado naujų argumentų. Dar antradienį ministrė tvirtino, kad anksčiau departamentui jau vadovavusio A.Norkevičiaus neskyrė, nes nori permainų.
Tačiau trečiadienį ji prasitarė, kad A.Norkevičiui kelią į Kalėjimų departamento postą užkirto ne tik neigiamos Valstybės kontrolės išvados ir rasti sisteminiai trūkumai, bet ir specialiųjų tarnybų pateikta „Riboto naudojimo“ informacija.
„Formaliai kliūčių nėra. Ir atsižvelgėm taip pat į kitą tam tikrą reikšmingą informaciją, kurios aš negaliu komentuoti“, – teigė ministrė, klausiama, ar buvo gavusi „Riboto naudojimo“ pažymų apie A.Norkevičių.
Ministrė negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo atveju pareigos nė nebuvo pasiūlytos antrąją vietą konkurse užėmusiam asmeniui, o iškart paskelbtas naujas konkursas, kuriame dalyvauja 9 kandidatai. Esą tai nebuvo įmanoma „pagal reguliavimą“.
A.Norkevičius, beje, tokį ministrės sprendimą yra apskundęs teismui. Jis turės atsakyti, ar naujas konkursas skelbiamas ne be reikalo, nes galbūt Kalėjimų departamentui vadovauti, teismo sprendimu, turės stoti A.Norkevičius.
Duomenų apsaugos laikinoji vadovė neįtiko
Ministrė tikino, kad naujo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus galėjo ieškoti išvis be jokių atrankų. Tačiau nutarta elgtis skaidriau ir atranka surengta. Nepaisant to, atrankos laimėtoja, laikinoji inspekcijos vadovė Dijana Šinkūnienė nebuvo paskirta į šias pareigas, nes ministrė nutarė, kad antrąją vietą konkurse užėmęs asmuo, buvęs ministrės bendradarbis Darijus Beinoravičius būtų geresnis vadovas.
Ministrė sako, kad premjerui buvo pateiktos abi kandidatūros, tačiau jis nutarė į pareigas kol kas neskirti nieko ir atranką rengti iš naujo.
„D.Šinkūnienė eina pareigas nuo kovo 31 dienos. Beveik jau pusę metų. Mes tikėjomės toje institucijoje didesnių pokyčių. Per pusę metų ji turėjo galimybę parodyti šiek tiek ryžtingesnius žingsnius pertvarkant tą instituciją“, – aiškino, kodėl nepasiūlė laimėjusios atranką laikinosios vadovės skirti nuolatine, ministrė.
Pasak jos, padėtis inspekcijoje yra bloga, nes ten neeilinį patikrinimą dėl elgesio su slapta informacija ketina atlikti Valstybės saugumo departamentas, ministerija ir Vyriausybė yra gavusi daugybę skundų dėl laikinosios vadovės darbo.
Aiškiausia situacija susiklostė su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo atranka, kuri pasiekė Konstitucinį Teismą. Visi trys šios atrankos dalyviai surinko vienodą balų skaičių. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pirmumą konkursuose eiti pareigas turi tas, kuris atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba bazinius karinius mokymus, ar tarnavo alternatyviojoje krašto apsaugos tarnyboje. Vyriausybė prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar toks reguliavimas nėra diskriminacinis.
Dėl šio atvejo Seimo nariai ministrei neuždavė jokių klausimų.
Domėjosi, ar sugebės dirbti
Tačiau jie domėjosi, ar ministrė pasitiki savo komanda, atrankų komisijų nariais, jei jų priimtų sprendimų nesilaiko. Taip pat liberalas Vitalijus Gailius ministrės pasiteiravo, ar viceministro Donato Matuizos atsistatydinimas nebuvo susijęs būtent su konkursų organizavimu.
„Kodėl nutraukti konkursai? A nebuvo duomenų, kad neskaidriai jie daryti? Darė poveikį, susitikinėjo su kandidatais, pažadėjo jiems kažką?“, – klausė V.Gailius.
Ministrė sakė, kad oficialių duomenų tokių neturi, o interpretacijų gali būti įvairiausių.
Dviejų komitetų posėdyje ministrės buvo paklausta ir apie ateitį. Tiksliau – ar ji tikinti, kad pavyks ministre išdirbti dar trejus metus.
„Jeigu tokie klausimai keliami apie interpeliacijas, tai, ko gero, tiek laiko ir nebus“, – pripažino M.Vainiutė.
Tačiau vėliau kalbėdama su žurnalistais ji tikino su savo pareigomis susidorojanti puikiai ir dviejų komitetų posėdyje sulaukusi palaikymo.
„Jeigu, sakykim, toms institucijoms, kurios mane priėmė į pareigas, tai, pirmiausia, premjeras ir prezidentė, manys, kad aš tikrai čia... nėra aklas laikymasis tų pačių pareigų“, – sakė ministrė.
Tačiau ji neatskleidė, ar atsistatydins, jei ją delegavusi socialdemokratų partija šeštadienį nutars trauktis iš koalicijos.
„Reikia sulaukti to sprendimo pirmiausia“, – sakė M.Vainiutė.
