Pirmadienį ministras pirmininkas S.Skvernelis, pristatęs G.Danėliaus kandidatūrą į teisingumo ministrus D.Grybauskaitei gynėsi, jog šalies vadovės į interesų konfliktą nestumia, nes G.Danėlius byloje dėl valstybės paslapties nutekinimo gynė ne prezidentę, o jos patarėją.
Premjeras taip pat tikino, jog faktas, kad G.Danėlius „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje atstovavo koncerno valdybos nariui Romanui Raulynaičiui, abejonių dėl kandidato į teisingumo ministrus veiklos skaidrumo nekelia.
„Dėl vieno ar kito ginamojo – tai neturi jis interesų nei su pačiu koncernu, o jeigu yra individualūs tų žmonių prašymai ginti, tai yra individuali sutartis, kuri neturi nieko bendro su pačia įmone“, – BNS sakė S.Skvernelis.
Vėliau paaiškėjo, jog G.Danėlius šiuo metu politinės korupcijos byloje gina buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį.
Ragina atskirti advokato darbą ir susitikimus
LRT.lt kalbintas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė nežinojęs apie G.Danėliaus kandidatūrą. Ne kartą konservatorius dėl susitikimų su „MG Baltic“ atstovais kaltinęs „valstiečių“ vedlys aiškino, jog kandidato į teisingumo ministrus ryšių su minėtu koncernu sureikšminti nereikėtų.
„Aš galvoju, kad premjeras, pasiūlydamas šitą kandidatūrą, viską gerai apgalvojo ir įvertino. Tiesiog advokato toks darbas yra, jis atstovauja įvairiems asmenims, įmonėms. Tai nėra tas ryšys kaip mes suprantame, kai žmogus pietauja restorane su kažkokiu asmeniu. Ten jau ryšys, o čia yra darbas, kurį žmogus atlieka. [...]
Man skiriasi du žmonės, tai yra advokatas, kuris dirba savo darbą, ir G.Landsbergis, kuris eina pietauti, derina, kokia bus koalicija ir kaip dirbs vyriausybė“, – komentavo R.Karbauskis.
Politikas atmetė, kad G.Danėlius galėtų būti prezidentės, o ne premjero S.Skvernelio ir „socialdarbiečių“, kandidatas į ministrus.
„Žinodamas premjero charakterį ir principus, aš abejoju, ar tai buvo derinama iš anksto su prezidente“, – tikino R.Karbauskis.
Mato prezidentės ranką
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras tikino G.Danėlių vertinantis teigiamai, o jo atstovavimą „MG Baltic“ korupcinėje byloje vadino tiesiog kasdieniniu advokato darbu.
„Didžiausią nusikaltėlį privalo kažkas ginti, net M.Burokevičių gynė. [...] Negali teismas nagrinėti bylos be advokato. Tai čia kaltinti advokatą dėl kažkurių klientų tikrai negalima“, – LRT.lt sakė konservatorius.
Panašią nuomonę portalui pateikė ir kiti opozicijos atstovai – Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Julius Sabatauskas.
„Advokatas privalo ir žmogžudį ginti, tai keista būtų, jei nebūtų jo, kaip advokato, biografijoje tokių dalykų, kuriuos galima būtų pateikti, kaip kontroversiją. Klausimas, ar jis laikėsi įstatymo raidės. Čia niekada nekilo klaustukų, kad jis kaip nors įkliūtų į tokius siužetus kaip kai kurie advokatai yra įkliuvę“, – kalbėjo E.Gentvilas ir pridūrė teigiamai vertinantis G.Danėlių, mat su juo susidūrė, kai šis vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
„Tarkime, arkivyskupas G.Grušas buvo priėmęs H.Daktaro išpažintį. Kaip jūs vertintumėte arkivyskupą?“ – klausimu į klausimą, ar „MG Baltic“ interesus gynęs G.Danėlius, galėtų sąžiningai eiti teisingumo ministro pareigas, atsakė J.Sabatauskas.
Opozicijos atstovai neatmetė, kad G.Danėliaus kandidatūra veikiausiai buvo išrinkta prezidentės D.Grybauskaitės, o ne S.Skvernelio ir koalicijos partnerių „socialdarbiečių“.
„Gali būti ir taip, aš neatmesčiau, kad visgi nesisekant ministrui pirmininkui arba „socialdarbiečiams“ surasti žmogaus, prezidentė ar jos komanda irgi kažkokiu būdų dalyvavo, nes ir prezidentas dalyvauja tame procese“, – kalbėjo konservatorius S.Šedbaras.
„Manau, šitoje situacijoje visada turi daugiau šansų žmogus, kuriam prezidentė bus palanki negu tam žmogui, kuris turi didesnį palankumą iš valdančiųjų frakcijų, bet neturi prezidentės palankumo“, – tvirtino socdemas J.Sabatauskas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis taip pat gyrė G.Danėlių kaip kompetentingą baudžiamosios teisės specialistą. Politiko manymu, kandidato į teisingumo ministrus atstovavimas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje neturėtų kelti abejonių dėl jo skaidrumo. Tiesa, „tvarkietis“, skirtingai nei kiti opozicijos atstovai, atvirai tvirtino manantis, kad G.Danėlius yra D.Grybauskaitės pasiūlytas asmuo.
„Jis buvo savu laiku prezidentės žmogus, net buvo vienas iš kandidatų užimti generalinio prokuroro postą, gynė D.Ulbinaitę. Klausimas, kas čia vyksta? Ar tiesiog žmogus nusprendė karjerą daryti politikoje, ar tiesiog jį kviečiasi kaip gerą specialistą? [...]
Aš manau, kad jis bus labai stiprus konkurentas S.Skverneliui. Gali būti variantas, kad tai yra grynai prezidentės parekomenduotas žmogus“, – LRT.lt kalbėjo R.Žemaitaitis.
Politologas: tai yra politiniai mainai
LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius nesutiko, kad prokuroro, advokato patirtį turintis G.Danėlius yra kontroversiška figūra. Politologo įsitikinimu, šio asmens siūlymas į teisingumo ministrus yra kivirčų tarp prezidentės D.Grybauskaitės ir žemės ūkio ministrą Bronių Markauską ginančių premjero S.Skvernelio bei „valstiečių“ lyderio R.Karbauskio išdava.
„Trumpai situaciją apibūdinčiau kaip politinius mainus. Mainomas B.Markausko išlikimas į naują kandidatą į teisingumo ministrus, kurio rezultatas bus, kad prezidentė sustiprins įtaką vyriausybėje“, – komentavo A.Krupavičius.
Pasak politologo, jei G.Danėlius bus paskirtas teisingumo ministru, jis papildys prezidentės ministrų komandą, kurioje jau yra užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, finansų ministras Vilius Šapoka, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Dėl paties kandidato profesinės kvalifikacijos abejonių nėra, bet tie ryšiai, kuriuos jis turėjo ir turi, sako, kad turėsime dar vieną ministrą dabartinėje vyriausybėje, kurį galėsime vadinti prezidentės ministru. Ir prezidentė vyriausybėje, matyt, stiprina savo pozicijas“, – dėstė A.Krupavičius.
Ši situacija, VDU profesoriaus manymu, rodo ir tai, kad „socialdarbiečiai“, nors formaliai jiems priklauso teisingumo ministro portfelis, greičiausiai sprendimo teisės neturėjo.
„Gal korektiškumo dėlei buvo ten paklausta ko nors iš mūsų aptariamos partijos nuomonės apie kandidatą, bet galėjo būti ir nepaklausta. Šiuo atveju „socialdarbiečiai“ yra statistai“, – teigė politologas.
