Anot jo, reikia keisti požiūrį, kaip taikomi teisės aktai, ir didinti teisėsaugos institucijų jautrumą žurnalistų profesijai.
„Akivaizdu, kad dabartinio reglamentavimo nepakanka, nepakanka ir tinkamo teisėsaugos ir teismų požiūrio į žurnalistus. Mes kalbame ne tik apie žiniasklaidą, bet apie visuomenę, jos teisę žinoti“, – trečiadienį Vilniuje vykusioje žiniasklaidos atstovų ir teisininkų diskusijoje sakė L. Sesickas.
„Vieno ar kito įstatymo papildymas ar koregavimas yra būtina, bet nepakankama sąlyga. Tą matau iš 15 metų teisinės praktikos. Vis tiek gyvenime bus tokių situacijų, kurių nebus galima numatyti. Teisėjai turėtų suprasti žurnalistų darbo specifiką ir praktiką Europoje. Manau, kad tai yra įmanoma. Pavyzdžiui, pačiuose teismuose būtų teisėjų, kurie specializuotųsi tokių bylų nagrinėjime. Jei kalbėtume apie konkrečius įstatymus – galbūt tikslinga būtų pasvarstyti apie tai, kad kai atliekami procesiniai veiksmai, būtų privalomas ir gynėjo dalyvavimas, kad būtų numatytas – jei žurnalistas nepajėgia – ir gynėjo išlaidų finansavimas“, – svarstė L. Sesickas.
Įstatymas neaiškus
„Glimstedt“ Advokatė Eglė Krikščiūnienė diskusijoje vertino, kad šiuo metu Lietuvoje nėra iki galo aiškūs atvejai, kuomet žurnalistas gali būti įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį. Anot jos, Lietuvos teismų praktika, susijusi su informacijos šaltinio apsauga, yra itin negausi, o pavieniai visuomenėje nuskambėję atvejai – Laimos Lavastes ar Arvydo Lekavičiaus – buvo precedentai.
„Įstatymo redakcija nėra aiški, ar tie ribojimai yra du, ar trys, kuomet būtina atskleisti šaltinį. Nėra teismų praktikos, kad būtų išaiškinta, kuomet tokie atvejai galimi“, – pastebėjo E. Krikščiūnienė.
Yra numatyta iki 30 BMA bauda, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės atskleisti šaltinį – taigi tokia pasaka gali būti be galo.
E. Krikščiūnienė teigė, kad Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo nutartį – atskleisti informacijos šaltinį, taigi bauda gali būti skiriama pakartotinai.
„Yra numatyta iki 30 BMA bauda, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės atskleisti šaltinį – taigi tokia pasaka gali būti be galo“, – prognozavo advokatė.
Turi teisę šaltinio neatskleisti
Tuo tarpu Mykolo Romerio universtiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto daktarė Lijana Štarienė diskusijoje savo ruožtu apžvelgė, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina informacijos šaltinio ir žodžio laisvės apsaugą.„Europos Tarybos rekomendacijoje yra nurodyta, kad net jei tai yra nusikaltimas, tai turi būti sunkus nusikaltimas. (...) Žurnalisto teisė neatskleisti informacijos šaltinio yra jo, kaip profesijos, privilegija. Kitaip gali būti apribota visuomenės teisė gauti informaciją“, – reziumavo Mykolo Romerio universiteto atstovė.
Pareigūnai demonstravo galią
Savo ruožtu žiniasklaidos atstovai diskusijoje teigė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos kratos naujienų agentūros BNS darbuotojų atžvilgiu privertė įvertinti žodžio laisvės Lietuvoje perspektyvas – atrodo, kad pareigūnai dirba tik remdamiesi Baudžiamojo proceso kodeksu.
„Teisingai pastebėta, kad tai nėra vien BNS atvejis. Buvo įtraukta labai daug institucijų – prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas, teismai – kurie turėjo suveikti kaip saugiklis. (...) Tas procesas nuvilnijo tiesiog nesuvokiama kryptimi. Krata buvo neteisingai atlikta – įvyko tiesiog brutalus žiniasklaidos papurtymas, įtraukiant namus, šeimą“, – trečiadienį Vilniuje vykusioje žiniasklaidos atstovų ir teisininkų diskusijoje sakė BNS vadovė Jurga Eivaitė.
„Aš dar nesu rašiusi tiek daug skundų, kiek prisireikė šiuo atveju. Tačiau tai ne tik BNS, bet ir visų žiniasklaidos atstovų atvejis. Žurnalistų darbo apsauga, reglamentavimas nėra pakankami. Viskas reglamentuojama pagal Baudžiamąjį kodeksą, niekas nežiūri Visuomenės informacijos apsaugos įstatymo. Įsivaizdavimas, kad aš esu žurnalistas ir aš turiu savo teises tokiu atveju visiškai išnyksta“, – sakė J. Eivaitė.
Mus nustebino, kad viskas labai greitai vyko. Pasakius, kad šaltinio neatskleis – po 5 minučių buvo atnešta kita teismo nutartis, - pasakojo J.Eivaitė.
J. Eivaitė teigė, kad teisėsaugos pareigūnų priemonės BNS kratų atveju stebino greitis, kuriuo dirbo pareigūnai.
„Teisėsaugos pareigūnų priemonės buvo skubotos, labai griežtos ir skaudžios, be to, įtarimai darbuotojų atžvilgiu iki šiol nėra pareikšti. Galbūt tai yra susiję ir su psichologinio poveikio darymu. Tai valdžios demonstravimas. (...) Be to, mus nustebino, kad viskas labai greitai vyko. Pasakius, kad šaltinio neatskleis – po 5 minučių buvo atnešta kita teismo nutartis. Pareigūnai turėtų suprasti, kad tai yra jautri tema, kad tai yra žurnalistika. Procesiškai viskas teisinga, tačiau tikrai negali suvokti, kodėl taip vyksta“, – vardijo J. Eivaitė.
Einama lengviausiu keliu
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pastebėjo, kad pareigūnai ir teisėjai dažnai, pasak jo, „eina lengviausiu keliu“ – jei teismo posėdis ar priemonė nėra privalomas, jos ir vengiama.
„Dažniausiai visos problemos yra ne įstatyme, o įstatymo taikyme. Įstatyme galima viską surašyti. (...) Net ir pagal dabartinį įstatymą viską buvo galima daryti kitaip“, – sakė J. Sabatauskas, vertindamas teismų ir pareigūnų darbą.
Anot jo, svarbiausia – ne įstatymų pataisos. Svarbiausia tai, kaip įstatymai taikomi.
„Pasiūlyta, kad kratos metu turi būti daromas įrašas, ir iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai gerai. Tačiau tai nėra vien žurnalistų atvejis, tai galios visais atvejais – įsivaizduokite: organizuotos gaujos sulaikymo atvejis kelios skirtingose miesto vietose vienu metu – reiškia reikės kokių 120 kamerų“, – įvairius siūlymus vertino J. Sabatauskas.
