Ar dar bus norinčių?
J.Rėksnys įsitikinęs, kad norinčių vadovauti prokuratūrai iki šiol apstu ir dėl to, kad nėra iš ko rinktis, erzintis neverta.
Tada nė vienas save gerbiantis prokuroras nesutiko eiti į tas pareigas. Daugeliui buvo siūloma, turinčių didesnį stažą, patirties, gabumų, bet visi atsisakė, – prisiminė J.Sabatauskas.
Tačiau parlamentaras J.Sabatauskas mano, kad po dviejų kartų, kai Seimas nepritarė prezidentės siūlymams, trečiam kandidatui ryžtis siekti šių pareigų bus labai sunku. Būsimus kandidatus gali gąsdinti ir bandymai iškapstyti bet kokias praeities nuodėmes, paskalų laidymas, mano politikas.
„Surasti buvo sunku jau tada, prieš penkerius metus. Jau tada sistemoje buvo suirutė, kuri išvertė iš posto Algimantą Valantiną. Tada nė vienas save gerbiantis prokuroras nesutiko eiti į tas pareigas. Daugeliui buvo siūloma, turinčių didesnį stažą, patirties, gabumų, bet visi atsisakė. Paskui gal ir gailėjosi, bet jau buvo rastas D.Valys. Dabar panaši situacija ir panašu, kad ir teisėjai nebenorės bandyti“, – nuogąstavo J.Sabatauskas.
Vis dėlto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas prašytų prezidentės neatidėti šio klausimo metams ir pabandyti teikti dar vieną kandidatą, gal prieš tai pabandžius stipriau paieškoti paramos parlamente.
„Aprimus šiek tiek emocijoms, reikia teikti iš naujo. Tik bijau, kad bus labai sunku rasti pretendentą“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Gėda valstybei
I.Vėgėlė tvirtino, kad advokatūra prieš metus taip pat buvo atsidūrusi tokioje patinėje situacijoje, kai nesugebėjo išsirinkti Advokatų tarybos pirmininko. Buvo prasidėję ir teisminiai ginčai dėl rinkimų teisėtumo. Tačiau šiuo metu viskas praeityje. To paties I.Vėgėlė linkėtų ir prokuratūrai.
Net ir dabar mums nepavyksta susitikti vadovų lygmenyje – laukiame, kas bus. O darbai stoja, – sakė I.Vėgėlė.
„Prokuratūrai reikia vadovo. Nepaisant to, kad mes esame skirtingose barikadų pusėse teismuose, tačiau būtina prokurorams turėti vadovą, kad teisinė sistema tobulėtų, kad ji būtų greita, efektyvi ir teisinga. Net ir dabar mums nepavyksta susitikti vadovų lygmenyje – laukiame, kas bus. O darbai stoja“, – pripažino I.Vėgėlė.
Neturėti generalinio prokuroro, anot jo, yra gėda visai valstybei.
„Dabar prasidėjo politiniai žaidimai, kurie, neatmestina, kyla iš interesų. Prokurorai nori generalinio iš prokurorų tarpo, politikai nesusikalba – žada viena, o daro kita, bet situacija nenaudingiausia yra Lietuvai ir visai teisinei sistemai. Apie tai visi turėtų pagalvoti ir dėti visas pastangas paskirti naują vadovą“, – sakė jis.
Priekaištų neturėjo, bet atmetė
Prezidentė tokį Seimo sprendimą pavadino neatsakingu ir apkaltino Seimo narius atstovaujant interesų grupių interesams.
Savo ruožtu dalis parlamentarų tikino, kad susimovė pati prezidentė, mat nepajėgė įtikinti Seimo narių, kad teikia tinkamą kandidatę.
Kandidatės nepalaikysiantys iš anksto prisipažino „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, Lenkų rinkimų akcijos ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai. Tuo tarpu socialdemokratai, liberalai ir konservatoriai turėjo balsuoti už E.Dambrauskienę.
Tačiau vėliau Seimo koridoriuose kalbėta, kad balsuojančių „prieš“ slaptame balsavime buvo ir tarp konservatorių, ir tarp socialdemokratų, ir tarp liberalų.
Už E.Dambrauskienės kandidatūrą išvis balsavo 50 Seimo narių, prieš – 49, dar devyniolika susilaikė. Tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai Seimui neįtinka antras iš eilės prezidentės teiktas kandidatas.
