Reaguodamas į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį, Seimas priėmė įstatymą dėl šios aikštės Vilniuje memorialinio statuso.
Jei prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą pasirašys, Lukiškių aikštė galės būti formuojama tik su laisvės kovų memorialiniais akcentais, jos naudojimas ir tvarkymas negalės prieštarauti „viešajai tvarkai“ bei „gerai moralei“, o Vytis, kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti, turės tapti pagrindiniu aikštės akcentu.
Ar prezidentas pasirašys įstatymą, o gal vetuos, kol kas neaišku.
Kadaise panašaus pobūdžio įstatymą prezidentas Valdas Adamkus vetavo. Jis teigė, jog dėl Lukiškių aikštės Vilniuje reglamentuojami klausimai neturėtų būti reguliuojami įstatymu. Šiuos klausimus, atsižvelgdama į Seimo nuomonę, pasak jo, turėtų spręsti Vilniaus miesto savivaldybė.
Galimybė kištis į savivaldos veiklą
Ar G.Nausėdai vertėtų pasielgti taip pat?
Vilniaus universiteto mokslininkas E.Šileikis pabrėžė, jog prezidento nuomonė dėl Lukiškių aikštės įstatymo, kad ir kokia ji būtų, atspindės jo politinę poziciją. Prezidentas, pasak jo, konstitucinio teisingumo nevykdo.
„Nemanau, kad prezidentas vetuodamas arba nevetuodamas įstatymo vykdo konstitucinį teisingumą. Jis galbūt prisideda prie teisėtumo užtikrinimo, bet tikrai negalima reikalauti, kad prezidentas būtų teisminės sistemos garantas arba vėliavnešys. Vetuoja arba nevetuoja – tai pirmiausia politinis klausimas“, – komentavo E.Šileikis.
Teisininkas teigė, jog Seimas gali priimti kokius tik nori įstatymus ir būtent įstatymais, o ne kokiais nors kitais teisės aktais, kištis į savivaldos veiklą.
„Seimas gali priimti įvairiausius įstatymus, įskaitant tokius, kurie, pagal pavadinimą arba pagal reglamentavimo dalyką, galbūt pernelyg smulkmeniški, detalūs, sukoncentruoti į vieną viešąjį reikalą. Gali būti tokių, kurie skirti baltajam cukrui, tam tikrai aikštei, gatvei ir taip toliau, – dėstė E.Šileikis.
– Tikrai ne Respublikos prezidentui, ne žurnalistams, ne teisės mokslininkams kategoriškai teigti, kad Seimas gali ar negali priiminėti vieno įstatymo, kurio pavadinimas galbūt kontroversiškas.“
„Galima teigti, kad į vietos savivaldos santykių konstravimą Seimas, kaip įstatymų leidėjas, gali kištis tik įstatymais, o ne Seimo nutarimais“, – pažymėjo teisininkas.
Konstitucija be žodžio „meras“
Seimas, pasak jo, turi teisę pasisakyti apie išskirtinę valstybės sostinei vietą, susijusią su pasipriešinimu įvairiems okupaciniams režimams.
Tiesa, apie tai, E.Šileikio nuomone, pasisakyta gana abstrakčiai – esą Vilniaus valdžia Lukiškių aikštėje gali įkurti kad ir atrakcionų parką.
„Įstatyme yra bendro pobūdžio normos ir jos gana aptakios. [...] Visos Vilniaus viešosios aikštės, skverai, gatvės turi būti tvarkomi taip, kad neprieštarautų Civilinio kodekso nuostatoms apie gerą moralę ar viešąją tvarką. Čia nieko naujo“, – dėstė mokslininkas.
Sprendimą dėl paplūdimio Lukiškių aikštėje Vilniaus savivaldybės vadovybė priėmė nesitarusi nei su visuomene, nei su savivaldybės taryba, tad, anot E.Šileikio, pasielgta savavališkai.
„Kuo remiantis savivaldybei pavaldi įmonė „Grinda“ įrengė tą pliažą? Ar ji rėmėsi Vilniaus miesto mero potvarkiu, ar savivaldybės tarybos sprendimu?
Meras, pagal Konstituciją, neįgyvendina savivaldos teisės.
Paskaitykit, Konstitucijoje aiškiai parašyta, kas įgyvendina vietos savivaldos teisę – taryba. Konstitucijoje nėra tokio termino „meras“. Konstitucijos požiūriu, jis yra nulis, tiksliau, jis yra vienas iš savivaldybės tarybos narių. Tokį esminį klausimą kaip Vilniaus miesto – sostinės – reprezentacinės aikštės sutvarkymas, arba funkcinės paskirties pakeitimas, turi nagrinėti Vilniaus miesto taryba, kuri įgyvendina savivaldos teisę. Meras, pagal Konstituciją, neįgyvendina savivaldos teisės“, – teigė teisininkas.
„Naujieji liberalai pastatė beveik viską“
Ar sostinės savivaldybė turės pašalinti pliažą iš Lukiškių aikštės, jei prezidentas Seimo priimtą įstatymą pasirašys?
E.Šileikis į tai atsakė klausimu: „Ar valstybės institucijos, kurios šiaip jau privalo vykdyti įstatymą, kažką darys? To aš nežinau, galim tik spėlioti. Ar savivaldybė, korektiškai pripažinusi, kad vis dėlto įstatymas yra vienas svarbiausių teisės šaltinių Lietuvos teisės sistemoje, atsitrauks?“
„Svarbiausia, kad mes įžvelgtumėm įstatymo dvasią ir kontekstą. Kas paskatino, kad toks įstatymas būtų priimtas“, – pridūrė teisininkas.
Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įkurti pliažą E.Šileikis susiejo su artėjančiais Seimo rinkimais bei pastebėjo, jog ši tema Seime suvienijo valdančiuosius ir opoziciją, kas esą reta.
Viskas arba nieko, likus keliems mėnesiams iki rinkimų.
„Aš manau, naujieji liberalai beveik viską pastatė ant šitos kortos. Viskas arba nieko, likus keliems mėnesiams iki rinkimų. Aš manau, kad Vilniaus miesto meras tai supranta.
Jis pastatė viską ant šitos kortos, bet nenumatė, kad tuo paskatins susivienyti Seimo politinę daugumą ir didžiulę dalį opozicijos. Ryškus fenomenas, kad konservatoriai rado bendrą kalbą su „valstiečiais–žaliaisiais“ ir būtent Vilniaus miesto mero dėka“, – svarstė teisininkas.
Galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą
Jeigu norėtų, Vilniaus miesto savivaldybė, pasak jo, galėtų užginčyti Lukiškių aikštės įstatymą, ir išnaudojusi visas teisminės gynybos priemones kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Bet klausimas, ar Vilniaus miesto savivaldybė įrodys, kad kažkokios jos konstitucinės vietos savivaldos teisės pažeistos“, – sakė E.Šileikis.
Teisininkui pro akis neprasprūdo ir Lukiškių aikštėje neseniai pastatyta persirengimo kabina. Jai, teisininko įsitikinimu, čia ne vieta.
Prašau, patraukit persirengimo kabiną nuo kelių teismų.
„Persirengimo kabina, leidžianti man ar jums stovėti keletą minučių nuogam prieš Konstitucinį Teismą ir prieš Apygardos teismą, mažų mažiausiai yra teisinis absurdas, jeigu ne nekorektiškumas. Prašau, patraukit persirengimo kabiną nuo kelių teismų, įskaitant dar apeliacinį teismą. Ką, nesupranta miesto meras, kur geriau padėti persirengimo kabiną? Prie tualetų, jeigu norit, už kavinės, bet ne priešais Konstitucinį Teismą ir Apygardos Teismą. Čia absurdas kvadratu!“ – piktinosi E.Šileikis.
Sprendimą dėl Lukiškių aikštės įstatymo prezidentas turi priimti per 10 dienų nuo jo priėmimo.