Pirmadienį Seimo pirmininkė L.Graužinienė išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodo reikalaujanti iš Seimui skubiai pateikti prokuratūros organizuojamuose ir kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose minimų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, kurių priėmimui Lietuvos Respublikos Seime galimai buvo daroma nusikalstama įtaka, sąrašą.
Seimo pirmininkė užsiima ne savo darbu. Jos pareiga yra organizuoti Seimo darbą, o ne vaidinti antro viceprezidento arba antro generalinio prokuroro vaidmenį, – sako V.Sinkevičius.
Seimo pirmininkė nurodo esą prievolė generaliniam prokurorui informuoti Seimą apie galimai neskaidrius parlamentarų susitarimus yra numatyta Seimo Statute.
Taip pat L.Graužinienė ragina pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti asmenis, kurių veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos Generalinio prokuroro prievolės neatlikimui.
„Generalinis prokuroras privalėjo pranešti apie tai Seimui nedelsiant, kai vyko galimai abejotinai priimtų teisės aktų svarstymas ir priėmimas Seime, o ne praėjus trims mėnesiams ir daugiau laiko po konkretaus teisės akto priėmimo, bei pradėti ikiteisminį tyrimą, tikslu užkardinti sunkias nusikalstamas veikas bei galimas priimtų teisės aktų pasekmes visuomenei bei valstybei“, – vietoj „užkardyti“ naudodama neegzistuojantį žodį „užkardinti“ pirmadienį pranešime skelbia L.Graužinienė.
V.Sinkevičius: „Absoliutus teisinis neišmanymas“
Tačiau tokie Seimo pirmininkės pareiškimai teisininkui kelia tik šypseną.
L.Graužinienės cituojamame Seimo Statuto straipsnyje nurodoma, kad „Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui“.
Teisininkas V.Sinkevičius aiškina, kad ši teisės norma yra skirta tokiems atvejams, kai Seimo narys įvykdo nusikaltimą, pavyzdžiui, nušauna žmogų ir yra pagaunamas už rankos bei sulaikomas. Tuomet generalinis prokuroras turi nedelsdamas pranešti Seimui apie parlamentaro laisvės suvaržymą.
„Norma yra tokia, kad be Seimo sutikimo negalima sulaikyti ir suvaržyti laisvės, išskyrus vieną atvejį, kai užtinkamas bedarantis nusikaltimą. Tarkim, pamatė kažkas, kad Seimo narys plėšia banką, apsupo banką ir Seimo narį sulaikė. Arba Seimo narys išsitraukė ginklą ir nušovė savo kolegą Seimo posėdžių salėje. Tokiu atveju galima suvaržyti laisvę be Seimo sutikimo, nereikia jo prašyti, reikia tik prokurorui pranešti Seimui. Normos paskirtis yra tokia“, – aiškina teisininkas.
Anot jo, Seimo pirmininkė neteisingai interpretuoja Seimo Statutą, Baudžiamojo proceso kodeksą ir kitus įstatymus ir neteisingai galvoja, kad gali nurodyti prokurorui, kurią ikiteisminio tyrimo dalį atskleisti.
„Čia yra prokuroro reikalas atskleisti informaciją, ar ne. Niekas negali įpareigoti prokuroro teikti informaciją, dėl kokių konkrečių įstatymų įtariami taręsi Seimo nariai. Tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir prokuroras turi teisę to neatskleisti. Seimo pirmininkė negali nurodyti prokurorui ir reikalauti, kad būtų pateikiami duomenys iš ikiteisminio tyrimo“, – sako V.Sinkevičius.
Anot jo, toks reikalavimas, kokio ėmėsi L.Graužinienė, yra kišimasis į prokuratūros veiklą ir teisinio neišmanymo demonstravimas.
„Šitas rašymas yra viešųjų ryšių akcija norint parodyti susirūpinimą valstybe ir jos teisine sistema, o realiai prastai atliekant savo darbą. Aš manau, kad tai absoliutus teisinis neišmanymas. Taip Statuto normos, kaip interpretuoja Seimo pirmininkė, negalima. Ji skirta tiems atvejams, kai nusikaltimas yra akivaizdus. Dabar juk aiškinamasi, ar ėmė kyšį iš viso ir už ką ėmė, aiškinamasi, ar išvis buvo padarytas nusikaltimas. Tik surinkus pakankamai įrodymų, kad tai įvyko, prašoma Seimo sutikimo suimti, suvaržyti laisvę“, – aiškino V.Sinkevičius.
Jis negailėjo Seimo pirmininkei ir griežtesnių žodžių.
„Seimo pirmininkė užsiima ne savo darbu. Jos pareiga yra organizuoti Seimo darbą, o ne vaidinti antro viceprezidento arba antro generalinio prokuroro vaidmenį. Čia viešųjų ryšių akcija siekiant atitraukti dėmesį nuo svarbesnių dalykų. Juk generalinis prokuroras neprašo Seimo pirmininkės paaiškinti, kodėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui nebuvo pradėta apkaltos procedūra Vytautui Gapšiui, nors ji turėjo būti pradėta. Tegul Seimo pirmininkė pirma savo darže apsižiūri“, – rekomendavo V.Sinkevičius.
Generalinė prokuratūra Seimo pirmininkės kreipimosi nekomentuoja.
Seimo pirmininkė kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą išplatino iškart po to, kai Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą prašydama leisti V.Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Prokuratūros duomenimis, nuo praėjusių metų rudens iki šių metų sausio pabaigos Vilniuje koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis per susitikimus su V.Gapšiu už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė iš viso 25 tūkst. eurų kyšį.
Tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl kyšininkavimo jau pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir buvusiam Seimo nariui Eligijui Masiuliui. Jis įtariamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį. Dar 144 tūkst. eurų kilmę E.Masiuliui teks pagrįsti neigiant įtarimus neteisėtu praturtėjimu.
