„Migrantų krizės sprendimų turime ieškoti visi kartu. Tai liečia ne tik žmogaus ir vaiko teisių užtikrinimo klausimus, bet ir mūsų šalies saugumą bei visuomenės interesą. Tik bendradarbiaudami ir keisdamiesi informacija galime rasti balansą ir efektyvius sprendimus. Visų valdžių susitelkimas ir konstruktyvus bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus,“ – sveikindama susirinkusius kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė, laikinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pareigas einanti Sigita Rudėnaitė.
Susitikimo metu buvo pristatyta situacija, kurioje šiuo metu yra Lietuvos teismai - plūstant prieglobsčio prašytojų skundams į teismus, aiškiai matomos rizikos ir teisiniai iššūkiai, kurie negali būti išspręsti niekaip kitaip, tik laikantis galiojančių teisės aktų. Esant neatidėliotinam poreikiui juos keisti teismų nuomonė yra svarbi, kad priimant teisės aktus nebūtų programuojamos spragos ir kolizijos su tarptautiniais bei konstituciniais žmogaus teisių apsaugos standartais.
„Teismai visus ginčus spręsti ir skundus nagrinėti gali tik vienu keliu - remdamiesi teisiniu reguliavimu, tarptautinės teisės standartais ir vertindami teismui pateiktus įrodymus ir bylos medžiagą. Todėl šiame etape nepaprastai svarbus tampa atsakingų institucijų vaidmuo ir jų profesionalumas atstovaujant valstybei, teikiant įrodymus teismams, ruošiant bylos medžiagą, - diskusijoje pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė-Širmenė įvardijo ir tokius atvejus, kada nustačius, jog migrantų sulaikymas yra neteisėtas, teismams gali tekti taikyti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos kompensacinius žalos atlyginimo mechanizmus. „Valstybė turi ruoštis kompensuoti žmogaus teisių pažeidimus,“ – kalbėjo Karolina Bubnytė-Širmenė, pažymėdama ir tai, kad tam tikrų pokyčių tarptautinėje žmogaus teisių apsaugos srityje reikia ir pokyčių iniciatyvų jau kyla.
Lietuvos Teisėjų tarybos iniciatyva surengtoje diskusijoje dalyvavo teisėjai, Seimo, Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento ir kitų institucijų atstovai, kurie kalbėjo ir apie labai praktinius prieglobsčio bylų proceso efektyvaus organizavimo, informacijos rinkimo ir operatyvaus bendradarbiavimo keičiantis ja aspektus.
Lietuvos teismai šiais metais nuo migrantų krizės pradžios gavo 588 skundus dėl prieglobsčio (ne)suteikimo. Vien per lapkričio mėnesį gauta 377 bylos. Vidutiniškai tokios bylos išnagrinėjamos per 85 dienas.
Apylinkių teismuose nuo š. m. liepos iki gruodžio mėn. gauti 683 teikimai dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių priemonių paskyrimo bei prašymų dėl sulaikymo pratęsimo ar peržiūrėjimo.
