VTEK pripažino, kad A.Veryga, 2017-ųjų spalį skyręs Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), t. y. savo ankstesnei darbovietei, daugiau nei 32 tūkst. eurų projektui apie alkoholio žalą, pažeidė įstatymą, nes tai padarė nepraėjus vadinamajam „atšalimo“ terminui. Universitete A.Veryga dirbo iki 2016-ųjų lapkričio.
Komisija nurodė, kad A.Veryga nusišalino nuo sprendimų, susijusių su universitetu, bet tai padarė pavėluotai, tada, kai konfliktą keliantis sprendimas jau buvo priimtas ir komisija jau buvo pradėjusi tyrimą.
Skunde ministras teigė, kad jokio privataus intereso pareiškėjas neturėjo, o viešųjų ir privačių interesų konfliktas šioje situacijoje iš principo negalimas, nes jis veikė viešojo intereso naudai.
„Teismas šiuo atveju laiko pagrįstais VTEK išdėstytus argumentus, kad situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, nepraėjus vienų metų laikotarpiui, dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su buvusia darboviete ir ten dirbusiais asmenimis, o kartu ir su asmens finansine gerovei, gali sukelti pagrįstų abejonių dėl sprendimo nešališkumo ir objektyvumo“, – rašoma teismo sprendime.
Ministras teisme ginčijo ir dar vieną VTEK nustatytą pažeidimą, kad jis laiku nedeklaravo keturių sandorių – būsto paskolos, dviejų automobilio lizingo sutarčių su „Swedbank“ ir automobilio pardavimo, taip pat tai, kad nedeklaravo savo pareigų ministerijoje.
A.Veryga teismui nurodė, kad VTEK sprendimas priimtas neatsižvelgus į reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai interpretavus teisės aktus.
A.Verygos teigimu, sprendime „nėra aiškių ir pagrįstų komisijos motyvų“, kokį privatų interesą jis turėjo pasirašydamas įsakymą skirti lėšas LSMU, taip pat pabrėžė nemanęs, jog ministro pareigas būtina deklaruoti, nes tai yra visuotinai žinoma. Ministras taip pat teigė, kad būsto paskolą ir automobilio lizingo sandorį deklaravo jo žmona.
Jo nuomone, VTEK privalėjo ne vykdyti tyrimą, o pateikti atitinkamas rekomendacijas ir patarimus dėl tinkamo privačių interesų deklaracijos pildymo, kaip kad elgiasi kitais analogiškais atvejais.
Teismas savo ruožtu pažymėjo, kad įstatymas nurodo, kokius duomenis deklaruotojas privalo pateikti, jis neturi galimybės rinktis, kuriuos iš nurodytų duomenų ar sandorių teikti, o kurių ne.
„Apibendrinus darytina išvada, kad VTEK priimtas sprendimas tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo“, – nusprendė teismas.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.
