Teismui R. M. Račkausko advokatas Valentinas Baltrūnas prašė bylą grąžinti prokurorui, kad būtų atliktas papildomas įrodymų tyrimas.
Anot V. Baltrūno, prokuroras turi įvardinti, kokia tiksliai žala padaryta valstybei, kokia atliktos panevėžiečių apklausos dalis buvo naudinga R. M. Račkauskui. Ši apklausa buvo vienas iš į bylą įtrauktų įrodymų.
Pasak advokato, prokurorui tiksliai neįvardinus tikrosios žalos, teismas negali objektyviai vertinti tikrųjų aplinkybių.
V. Baltrūnas taip pat prašė, kad prokuroras pateiktų tyrėjų pilnus 2017 metų lapkritį darytus garso įrašus iš Panevėžio mero kabineto. Pasak V. Baltrūno, išnagrinėjęs abiejų instancijų nuosprendžiuose nurodytas frazes, jis įsitikinęs, kad įrašai yra sumontuoti.
„Nenoriu būti piktas, bet turiu kažką pasakyti. (...) Tai yra sumontuotas tekstas, kuris duoda visiškai kitą prasmę“, – tvirtino V. Baltrūnas.
G. Maskoliūnienės advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė taip pat pateikė panašų prašymą grąžinti bylą prokurorui, atnaujinti įrodymų tyrimą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
„Kaltinamasis aktas surašytas su trūkumais, faktinės aplinkybės neatitinka byloje nurodytų aplinkybių“, – sakė advokatė.
Prokuroras Darius Valys glaustai posėdžio metu dar kartą perskaitė kaltinamąjį aktą ir teigė, kad prašymai grąžinti tyrimą yra pertekliniai, o prieš tai klaidingai akte nurodytą padarytą žalą galima pataisyti ir negrąžinant bylos prokurorui, o tiesiog nagrinėjant ją teisme.
„Kaltinimas suprantamas ir aiškus, perduoti bylą prokurorui argumentų nėra“, – sakė D. Valys.
Prokuroras taip pat nematė reikalo tenkinti prašymo išklausyti pilnus garso įrašus iš mero kabineto.
„Aš neišgirdau šiandien argumentų, kad būtų būtinybė visus tuos įrašus išklausyti“, – teigė D. Valys.
Teisėjų kolegija atmetė advokatų prašymą grąžinti bylą prokurorui. Kaip po pasitarimo sakė kolegijos pirmininkė Aušra Bielskė, toks procesinis sprendimas yra vienas iš sprendimo būdų baigiamajame akte, tačiau ne vykstant apeliaciniam procesui.
„Vykstant apeliaciniam procesui teismas turi teisę rinkti, tirti įrodymus, pasisakyti dėl kaltinimų apimties ir jų siaurinimo“, – kalbėjo A. Bielskė.
Tuo metu tenkinęs advokatų prašymą dėl garso įrašų, teismas nurodė prokurorui juos pateikti visa apimtimi.
„Aš šešerius metus girdžiu tą prokuratūros melą ir interpretacijas, kurios absoliučiai iškreipia situaciją“, – po posėdžio BNS sakė R. M. Račkauskas.
Panevėžio meras teigė, kad nesiima komentuoti teismo sprendimo atmesti dalį jo ir G. Maskoliūnienės gynėjų prašymų.
„Vyksta procesas, čia procedūriniai dalykai“, – sakė jis.
Teismas prie bylos nagrinėjimo turėtų grįžti balandžio 8 dieną.
Buvo pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo
Panevėžio merą ir jo tuometinę patarėją, o dabar vicemerę G. Maskoliūnienę pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.
Pirmosios instancijos teismas prieš dvejus metus nusprendė, kad Panevėžio vadovas per savo patarėją G. Maskoliūnienę davė neteisėtus nurodymus savivaldybės tarnautojams, taip siekė, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.
Bylos duomenimis, buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.
Šiaulių apygardos teismas merą tuomet pripažino kaltu ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą, Merui penkerius metus buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.
G. Maskoliūnienei buvo skirta 25 tūkst. eurų bauda, jai taip pat atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. M. Vaupšas yra miręs, todėl jo atžvilgiu byla buvo nutraukta.
Grąžino nagrinėti
Apeliacinis teismas pernai sausį abu kaltinamuosius išteisino konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmus neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismas išteisinant R. M. Račkauską tvirtino rėmęsis galimai padarytos žalos mastu, o ji nebuvo tokia, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Pernai gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gražino Apeliaciniam teismui nagrinėti šią bylą.
LAT tuomet pažymėjo, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad mero ir jo patarėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei.
Teismas nurodė, kad apeliacinis teismas išteisindamas R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę savo sprendimo nepagrindė išsamiai ir nešališkai byloje surinktų įrodymų analize, ignoravo reikšmingus šiai veikai tinkamai kvalifikuoti surinktus duomenis, o kitus pernelyg sureikšmino.
Išteisintas ne kartą
Tai ne vienintelė byla, kurioje Panevėžio meras buvo išteisintas.
LAT pernai spalį R. M. Račkauskui paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.
Prokuratūros duomenimis, 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo biure Vilniuje, R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto 3 tūkst. eurų skolą, likusią po savivaldos rinkimų.
Byloje buvo teigiama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.
Generalinė prokuratūra siekė, kad bylą grįžtų nagrinėjimui į Apeliacinį teismą, tačiau prokuratūros skundas atmestas – ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
