„Ieškinys atmestas“, – BNS sakė teisėjo padėjėja Rūta Trimailovienė.
Teismas sutiko su Kultūros ministerijos išvada, kad G.Kėvišas pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, diskreditavo teatro autoritetą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad G.Kėvišas padarytų pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, kritiškai savo poelgių nevertino.
Teismo manymu, nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos. Kultūros ministerija įrodė G.Kėvišo padarytus konkrečius darbo drausmės pažeidimus, o skirdama nuobaudą laikėsi jos skyrimo tvarkos, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimų sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieškovo padarytiems darbo drausmės pažeidimams.
„Teismas atmeta ieškovo reikalavimą panaikinti įsakymą ir juo jam skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo“, – rašoma teisėjos Ievos Stanislovaitienės sprendime.
Šis teismo sprendimas per mėnesį dar gali būti skundžiamas aukštesnei instancijai.
G.Kėvišas teismo prašė panaikinti dvi jam skirtas nuobaudas – pastabą ir atleidimą iš darbo, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 1 euro neturtinę žalą. G.Kėvišas mano, kad aplinkybių paviešinimas žiniasklaidoje jam padarė žalą.
Teisėja I.Stanislovaitienė paskelbė, kad vadovaudamasi teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasi ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) liepą nutarė, kad G.Kėvišas, vadovaudamas Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, netinkamai vykdė pareigas, nes nesukontroliavo, kad teatro darbuotojai laiku deklaruotų interesus.
VTEK pripažino G.Kėvišą šiurkščiai pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.
Anksčiau VTEK buvo pripažinusi, kad G.Kėvišas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, spręsdamas klausimus, susijusius su sūnaus bendrove „Riverside music LTD“ ir su savo kita darboviete „Vilniaus festivaliai“.
Teismo vertinimu, kiek LNOBT planavo, derino, organizavo bei vykdė Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus iš tiekėjo bendrovės „Riverside Music Limited“, tiek G.Kėvišas nuolat veikė privačių interesų konflikto situacijoje, nes visi atlikti veiksmai buvo arba atlikti jo paties, arba jo įtakoti.
Teismas pripažino, kad organizuojant Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų pirkimus, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, G.Kėvišas neužtikrino tinkamo savo kaip įstaigos vadovo funkcijų vykdymo, racionalaus, taupaus lėšų naudojimo, nešališko ir sąžiningo pareigų ėjimo, nevengė interesų konflikto, neužtikrino efektyvios LNOBT vidaus kontrolės. Todėl pastaba jam skirta pagrįstai.
Iš teatro vadovo pareigų G.Kėvišas buvo atleistas birželį.
