Skunde buvo nurodoma, kad VRK birželio 25-osios sprendime dėl privalomojo referendumo nurodytas rinkėjų skaičius Lietuvoje yra 2,656 mln., t. y. daugiau nei 100 tūkst. didesnis, nei buvo nurodytas ankstesniame, gegužės 5-osios sprendime dėl Europos parlamento rinkimų, kada nurodyta 2,542 mln. rinkėjų.
Pasak skundo autorių, tokio ženklaus rinkėjų pasikeitimo per kiek daugiau nei mėnesį negalėjo lemti nei piliečių migracija, nei kitos aplinkybės.
Nors J.Panka nurodė pripažįstantis, kad referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams rezultatams ši aplinkybė jokios įtakos neturi, jis teismo prašė įpareigoti VRK patikslinti rinkėjų sąrašus. Jis taip pat nurodė, jog teismui patenkinus skundą, bus reikalaujama ir asmeninės VRK vadovo Zenono Vaigausko atsakomybės.
Pats Z.Vaigauskas BNS tvirtino, kad rinkėjų skaičius VRK dokumentuose pasikeitė dėl to, jog buvo vėlesniame sprendime įrašyti ir gyvenamosios vietos nenurodę rinkėjai, registruoti savivaldybėse.
„Klaidos čia nebuvo. Mūsiškiai gal tiesiog persistengė – jie vėlesniame sprendime įrašė tą skaičių, kad būtų teisinis pagrindas įrašyti žmones, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, į rinkėjų sąrašus, jei jie ateitų dalyvauti referendume savo rinkimų apylinkėse“, – sakė jis.
Anot Z.Vaigausko, į šį skaičių nebuvo įtraukti piliečiai, deklaravę savo išvykimą į užsienį.
Sekmadienį vykusiame referendume dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams bei juridiniams asmenims dalyvavo 380 tūkst., arba 14,97 proc. rinkėjų, 269 tūkst. referendumo idėjoms pritarė, prieš pasisakė 100 tūkst. Lietuvos piliečių.
