Ketvirtadienį teismas paskelbė, kad VRK, balandžio 22 dieną ir liepos 14 dieną priimdama minėtus sprendimus, tinkamai vykdė įstatyme numatytas funkcijas, neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė Liberalų sąjūdžio teisių ir teisėtų interesų.
Teimas pabrėžė, kad jis nevertino ginčijamų aktų politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu.
Liberalų sąjūdis VRK sprendimus skundė teismui argumentuodamas, kad esama partijų finansavimo veikla diskriminuoja partijas, kurios per praėjusius rinkimus nepateko į Seimą ar savivaldybes.
Tokiu būdu, anot Sąjūdžio, yra ribojamos politinių partijų konkuravimo galimybės.
Valstybės biudžetas partijoms 2008 metais numatė 20 mln. litų. Pirmuosius 10 mln. litų VRK skyrė balandžio pabaigoje, likusius 10 mln. litų – liepos viduryje.
Pinigai kompensuoti partijų rinkimų išlaidas nebuvo skirti.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis balandžio viduryje piktinosi, esą VRK netinkamai skirsto iš valstybės biudžeto partijoms skiriamus pinigus – atrėžiama pusė viso pyrago, o per rinkimus teks veržtis diržus.
Pasak liberalo, tai reiškia, kad pasibaigus Seimo rinkimams neliks pinigų kompensuoti politinių partijų rinkimų išlaidų, nors įstatyme numatyta, jog politinės jėgos remiamos pinigus skirstant ir kaip dotacijas, ir kompensuojant dalį per rinkimus patirtų išlaidų.
„Teisingai daro, kad pyksta. Mes mielai paskirstytume, kaip jie nori, bet įstatymas neleidžia“, – BNS tuomet sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Pasak jo, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas aiškiai nenurodo, kas turi paskirstyti visą biudžete numatyta sumą politinėms partijoms.
Iki šiol tai darydavo vyriausybė, tačiau šįkart Ministrų kabinetas neapsiėmė skirstyti pinigų. Z.Vaigausko nuomone, geriausia būtų, kad aiškios sumos – kiek pinigų skiriama kaip dotacija ir kiek kaip rinkimų išlaidų kompensacija – būtų surašytos biudžete. Kitas variantas, pasak VRK vadovo, parašyti aiškią taisyklę, kas ką turi daryti.
Pirmininko teigimu, ši kova „dėl taisyklių“ realiai reiškia kovą dėl pinigų kiekio. Esą jeigu valstybės skiriami pinigai išdalijami kaip dotacija, tuomet į ją pretenduoja 8 partijos, tačiau jeigu dalis lėšų skiriamos kaip rinkimų išlaidų kompensacija – tai į šiuos pinigus pretenduotų jau 17 partijų.
Taip atsitinka todėl, kad pagal įstatymą skiriasi dotacijų ir rinkimų išlaidų kompensacijų dalybų kriterijai.
Liberalų sąjūdis, per praėjusius Seimo rinkimus dar neegzistavęs ir pernai nepakankamai sėkmingai sudalyvavęs savivaldos rinkimuose, dotacijos negaus, tačiau galėtų pretenduoti į rinkimų išlaidų kompensaciją.