Teismo vertinimu, Lygių galimybių kontrolierė apskritai negalėjo kreiptis į teismą.
„Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su atitinkamų procedūrinių veiksmų atlikimu ir taikytinas teisinis reguliavimas duoda pagrindo daryti išvadai, jog Lygių galimybių kontrolierė, atlikusi skundo tyrimą ir nepriėmusį Lygių galimybių įstatyme numatyto sprendimo dėl kreipimosi į teismą su abstrakčiu pareiškimu dėl norminio administracinio akto ištyrimo, nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos“,– paskelbė teismas.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teismui kaip diskriminuojantį apskundė sostinės savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus potvarkį, kuriuo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigybės aprašyme numatytas reikalavimas važiuoti dviračiu.
Kontrolierė prašė ištirti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016 metų gruodžio 31 dienos potvarkio dėl Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo teisėtumą.
„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gautas skundas dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu darbo santykių srityje. Vienas iš darbo skelbime nurodytų reikalavimų buvo reikalavimas važiuoti dviračiu, skundą pateikęs asmuo nurodo, kad toks darbo skelbimas apriboja neįgalaus asmens galimybes pretenduoti į šias pareigas“, – kontrolierės skundo argumentus nurodė atstovė.
Lygių galimybių kontrolierė yra nustačiusi, kad sostinės meras Remigijus Šimašius diskriminavo asmenis su negalia darbo skelbime Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigoms eiti nurodydamas, kad kandidatai privalo gebėti važiuoti dviračiu. Ji pasiūlė panaikinti potvarkiu patvirtintą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo diskriminuojantį reikalavimą.
Vilniaus meras savo ruožtu reikalavimą mokėti važiuoti dviračiu vadina objektyviu. Atsakyme Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai R.Šimašius nurodė, kad reikalavimas regioninių parkų vadovui gebėti važiuoti dviračiu įrašytas, nes jis turės prižiūrėti didelę bei skirtingo reljefo teritoriją, organizuoti joje aplinkosauginę, mokslinę, pažintinę-rekreacinę, edukacinę veiklą. Mero nuomone, mobilumas ir gebėjimas važiuoti dviračiu direktoriui yra objektyvus ir būtinas reikalavimas tinkamam tiesioginių funkcijų vykdymui užtikrinti.
Pasak savivaldybės, regioninio parko vadovui tenka rūpintis kelis hektarus užimančia parkų teritorija, didelį dėmesį skiriant parkų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui, propagavimui. Tokio dydžio teritoriją darbuotojai, savivaldybės duomenimis, dviračiu apvažiuoja per savaitę. Renkantis parkų vadovą buvo tikimasi, jog darbuotojas bus aktyvus, mėgstantis gamtą ir nevengiantis per parkų teritoriją, kurioje automobilių eismas vietomis draudžiamas, vaikščioti pėsčiomis arba minti dviračiu. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų plotas siekia apie 5 tūkst. hektarų.
Naujo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovo konkursas paskelbtas pernai gruodžio pabaigoje, praėjus pusmečiui, kai atsistatydino tuometinė direkcijos vadovė Vida Petiukonienė. Ji iš pareigų pasitraukė paaiškėjus aplinkosaugos ir statybos pažeidimams minėtuose parkuose. Konkursą direktoriaus pareigoms eiti laimėjo Jolanta Radžiūnienė, pastaruosius penkerius metus parkų direkcijoje dirbusi Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja.
Lygių galimybių įstatymas numato, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgdamas į asmens negalią. Taip pat įstatyme numatyta pareiga savivaldybėms užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios galimybės, nepaisant negalios.
