Teismas: be įstatymo nieko nebus
Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą.
Pasak teismo, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau teismas nesukuria naujų normų – tai turi padaryti Seimas.
„Kaip matyti iš aukščiau pateiktos oficialios konstitucinės doktrinos, Konstitucinis Teismas (...) akcentuoja, kad Seimas privalo įstatymais ir kitais teisės aktais sureguliuoti visų rūšių šeimų teisinius santykius ir šeimos narių teises ir pareigas. Konstitucinis Teismas nenumato aukščiau minėtos pareigos teisminei valdžiai“, – sakoma sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Pasak teismo, kurti naujas teisės normas būtų virš teismo kompetencijos ribų, jų sukūrimas „pažeistų Konstitucijoje įtvirtiną valdžių padalijimo principą“.
Poros advokatas: vertiname labai neigiamai, skųsime
Poros interesus ginantis advokatas Aivaras Žilvinskas patvirtino, kad skųs teismo sprendimą, ir taip pat sako jį vertinantis neigiamai, nors toks verdiktas ir buvo tikėtinas. Visgi advokatas sako esąs nustebintas teismo argumentacijos, ypač nuoroda į Rusiją vertinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą.
„Vertinam labai neigiamai, ir ne vien dėl to, kad jis yra nepalankus, tai savaime suprantama, mes ir nesitikėjome, kad jis iš karto bus palankus, buvome pasiryžę tam. Mes jį skųsime. Bet labiausiai neigiamai vertiname teismo argumentaciją, teismas išaiškino, kad EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas netaikytinas, nes, anot teismo, Rusija neišklausyta. Jei tokie teismo motyvai ir argumentai, mes tikrai stebimės ne pačiu rezultatu, o teisingumo sistema“, – BNS sakė advokatas.
A.Žilinskas sakė negalintis pasidalinti teismo nutartimi, kadangi byla nagrinėjama uždarai, tačiau teigė, kad teismas vertindamas EŽTT sprendimą byloje prieš Rusiją nurodė, jog byloje buvo išklausyta tik viena, pareiškėjų ir palaikančių organizacijų, pozicija.
„Kitaip tariant, neišklausyta Rusija, todėl sprendimas neteisėtas“, – sakė advokatas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas Janas Maciejevskis patvirtino, kad teismas vertino ir EŽTT sprendimą piliečių byloje prieš Rusiją. Anot jo, tikėtina, ji įtraukta į argumentaciją, nes ja rėmėsi pareiškėjai, tačiau pabrėžė, kad esminis argumentas atmesti skundą buvo partnerystės instituto nebuvimas.
Pareiškėjai prašė ne registruoti santuoką, o registruoti partnerystę, o pas mus nėra jokio teisės akto, kuris reguliuotų partnerystę kaip šeimos formą, ne santuoką.
„Pagrindiniai argumentai, kurias teismas rėmėsi, kad pas mus valstybėje nėra teisinio reguliavimo, kuris leistų apskritai reguliuoti partnerystę. Pareiškėjai prašė ne registruoti santuoką, o registruoti partnerystę, o pas mus nėra jokio teisės akto, kuris reguliuotų partnerystę kaip šeimos formą, ne santuoką“, – žurnalistams komentuodamas teismo sprendimą penktadienį sakė J.Maciejevskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o po apeliacijos greičiausiai byla kelsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Tos pačios lyties poros nori įteisinti šeimos santykius
Bylą dėl civilinės partnerystės registravimo teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Tai viena iš trijų Lietuvoje inicijuotų bylų, kuriomis tos pačios lyties asmenys siekia įteisinti savo partnerystę arba santuoką.
Jas inicijavo Tolerantiško jaunimo asociacija, siekdama išspręsti kliūtis dėl šių porų santykių pripažinimo ir reglamentavimo.
Šiose bylose tos pačios lyties asmenų poros reikalauja įregistruoti civilinę partnerystę, užsienyje sudarytą santuoką įtraukti į civilinės metrikacijos apskaitą bei pripažinti tos pačios lyties asmenų santuoką ir įregistruoti ją Lietuvoje.
„Ilgą laiką buvo klaidingai aiškinama, neva Lietuvos Konstitucija draudžia vienos lyties asmenų santuokas, tačiau tai tėra mitas, kurį bandysime paneigti teisme. Juo labiau, kad daugiau nei pusė ES valstybių jau įteisino vienos lyties asmenų santuokas“, – praėjusią savaitę išplatintame pranešime sakė bylas vedantis advokatas Aivaras Žilvinskas.
Valdančiųjų atstovų parengtas tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Ministrė sako, kad tai ženklas Seimui
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad teismo sprendimas yra aiškus ženklas Seimui prisiimti atsakomybę ir spręsti homoseksualių asmenų santykių teisinio reguliavimo klausimą, nes teismas nepasinaudojo „galimybe užpildyti teisines spragas“.
„Šiandien Lietuvos piliečiai neturi jokios kitos išeities kaip tik minti visų instancijų teismų slenksčius. Teismas nusprendė nepasinaudoti galimybe užpildyti teisines spragas ir apginti žmogaus teises, nors ne kartą tai yra daręs asmenvardžių rašybos ar lytinės tapatybės bylose“, – BNS perduotame komentare sako E.Dobrowolska.
E.Dobrowolskos kolega Laisvės partijoje Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius „Facebook“ po teismo sprendimo rašė: „Gerai, kad pasitikrinta. Reikalingas politinis sprendimas. Dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto turi apsispręsti Seimas“.
D.Žalimas teismui negaili aštrios kritikos
Tuo tarpu buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas negaili aštrios kritikos teismui.
„Jeigu anksčiau tekdavo ilgai galvoti, kokie veiksmai galėtų būti laikomi teisėjo priesaikos būti ištikimam Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai pažeidimu, tai gyvenimas šiandien pats pasiūlė galimą praktinį pavyzdį“, – rašo jis savo „Facebook“ paskyroje.
„Nes kaip kitaip interpretuoti čia perteikiamus Vilniaus apylinkės teismo (teisėja Rima Bražinskienė) argumentus, jog jis nesivadovaus Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimu EŽTT Didžiosios kolegijos (!) sprendime, nes tas sprendimas priimtas Rusijai nedalyvaujant ir jos neišklausius. Čia rimtai, ne juokais, nepriklausomos LR teismas yra susirūpinęs šalies agresorės teisėmis taip, kad gali paneigti EŽTT sprendimą, nors pati Rusija atsisakė su EŽTT bendradarbiauti šioje ir kitose bylose, užsilikusiose po to, kai Rusija pašalinta iš ET. Tada paklausčiau atvirai, kam lojalus yra LR teismas?
Nekalbant jau apie tai, kad tuo pačiu įžūliai, rusišku stiliumi, paminama LR Konstitucija, nes pagal Konstituciją joks teismas negali nepaisyti LR tarptautinių įsipareigojimų pagal EŽTK, o tinkamas europinių žmogaus teisių standartų taikymas suponuoja pareigą laikytis EŽTT jurisprudencijoje atskleisto Konvencijos aiškinimo. Kaip tik Rusijoje jos KT leido nevykdyti EŽTT sprendimų dar 2015 m.“, – rašo D.Žalimas.
„Dar kartą Konstitucija teismo sprendime šiurkščiai paminta šiuo pasažu: „Kaip matyti iš aukščiau pateiktos oficialios konstitucinės doktrinos, Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, taip pat akcentuoja, kad Seimas (įstatymu leidžiamoji valdžia) privalo įstatymais ir kitais teisės aktais sureguliuoti visų rūšių šeimų teisinius santykius ir šeimos narių teises ir pareigas. Konstitucinis Teismas nenumato ankščiau minėtos pareigos teisminei valdžiai“.
Ką galima pasakyti apie teisėjo kvalifikaciją, kai jis nežino, jog KT nutarimai, be kita ko, juose pateikiamas oficialus Konstitucijos aiškinimas pagal Konstituciją erga omnes privalomi visiems.
Ar po tokių sprendimų teisėjai nusipelno didesnių algų, klausimą paliksiu retoriniu“, – tęsia jis.
D.Žalimo manymu, savo argumentacijos lygiu šis sprendimas galėtų pretenduoti į skandalingiausius per nepriklausomos Lietuvos Respublikos istoriją.
Jo įsitikinimu, teismas neįvykdė konstitucinės teismo pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai nagrinėjant bylą yra abejonių dėl esamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai.
