2012 08 14

Teismas atmetė Vito Tomkaus „Respublikos leidinių“ ieškinį prieš „15min“ dėl „WikiLeaks“ publikacijų

Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje, kurioje „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus siekė prisiteisti 0,5 milijono litų iš bendrovės „15min“ dėl publikacijų apie „WikiLeaks“ paviešintą informaciją.
„Wikileaks“
„Wikileaks“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Antradienio popietę Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad atmetė ieškovo „Respublikos leidinių“ pretenzijas atsakovui „15 min“ dėl pažeistos dalykinės reputacijos ir žalos atlyginimo.

„Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus šioje civilinėje byloje siekė prisiteisti 0,5 milijono litų iš bendrovės „15min“ dėl perspausdintų publikacijų apie „WikiLeaks“ paviešintą informaciją.

Bylą laimėjusių atsakovų naudai iš ieškovo priteista iš viso 4 300 litų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai taip pat yra įpareigoti atlyginti teismui pašto išlaidas – 36,25 lito.

Kaip skelbta anksčiau, dienraštį „Respublika“ leidžianti bendrovė dėl JAV ambasados Lietuvoje diplomatų surinktos informacijos, kuri nugulė į įslaptintus dokumentus, bandė teistis ne tik su „15min“, bet ir laikraščiu „Verslo žinios“ bei portalu „Delfi“.

Medžiagą, susijusią su Lietuvos žiniasklaidos užkulisiais, remdamiesi „WikiLeaks“ duomenims, buvo parengę portalai vz.lt ir 15min.lt, o delfi.lt ją persipublikavo iš 15min.lt.

Tas pats Vilniaus apygardos teismas anksčiau yra atmetęs „Respublikos leidinių“ ieškinius tiek „Verslo žinių“, tiek „Delfi“ atžvilgiu (žr. susijusius straipsnius).

Naujausią bylą išnagrinėjusi teisėja Danutė Kutrienė pabrėžė, kad „15min“ paskelbė informaciją, kurią anksčiau skelbė „Aftenposten“ – didžiausias ir įtakingiausias Norvegijos dienraštis, didesniu nei 250 tūkst. tiražu leidžiamas nuo 1860 metų. Anot teismo, remiantis Visuomenės informavimo įstatymu atsakovui netaikoma redakcinė atsakomybė, nes ši informacija Norvegijoje buvo paskelbta anksčiau ir nebuvo paneigta.

Straipsnį apie korupciją Lietuvos žiniasklaidoje galite perskaityti čia.

Teisėjos D.Kutrienės sprendime pažymima, kad nagrinėdamas šią bylą teismas neturėjo pagrindo spręsti, ar viešai paskelbta informacija apie padėtį Lietuvos žiniasklaidos rinkoje atitinka tikrovę, ar ne. Tačiau yra aišku, kad ieškovų – „Respublikos leidinių“ atstovai, nebuvo pareiškę teisinių pretenzijų pirminiu informacijos šaltiniu tapusiam dienraščiui „Aftenposten“.

Teismas šioje byloje atmetė ieškovų argumentą apie tai, jog negalima Lietuvoje spausdinti bet kokios informacijos remiantis vien tuo, kad ją pateikia užsienio žiniasklaidos priemonė. Anot teisėjos, įstatymo nuostata, numatanti civilinės atsakomybės nebuvimą už kitos žiniasklaidos priemonės paviešintą informaciją, nenumato išimčių, jog tai netaikoma užsienio spaudai. Priešingu atveju, teismo vertinimu, tai ribotų visuomenės teisę gauti informaciją apie įvykius ir problemas užsienyje.

Šiandienis Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų