Vilniaus apylinkės teismo sprendimą nutraukti administracinę bylą skundė žurnalistės Rita Miliūtė ir Vilma Danauskienė – jos siekė buvusios Vyriausybės atstovų atsakomybės dėl atsisakymo pateikti žiniasklaidai pasitarimo garso įrašą.
„Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas (...) yra teisėtas ir pagrįstas“, – teigiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
Teismas konstatavo, kad Vyriausybės kanceliarija „motyvuotai atsisakė pateikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams“, t. y. pateikė tokio sprendimo motyvus, taip pat argumentavo, kad įrašas yra sunaikintas. Taip pat šis teismas pažymėjo, jog kanceliarijos motyvai ir jų teisėtumas bei pagrįstumas jau buvo įvertinti ankstesniuose teisiniuose ginčuose.
„Taigi, matyti, kad nors buvo nepagrįstai atsisakyta leisti susipažinti su informacija, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad (...) buvo sąmoningai trukdoma žurnalistams atlikti profesines pareigas ar nemotyvuotai atsisakyta teikti informaciją“, – nutartyje pažymi Vilniaus apygardos teismas, remdamasis ankstesniuose ginčuose teismų išsakytais argumentais.
Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius.
R.Miliūtė BNS sakė, kad sprendimą skųs.
„Jei liks galioti ši nutartis, bet kokia kontora galės priimti „kolektyvinį sprendimą“ trukdyti žurnalistams dirbti ir joks vadovas už tą sprendimą nebus atsakingas“, – teigė R.Miliūtė.
„Be to, asmeniškai aš pirmą kartą matau, kad teismo argumentai būtų remiami nutartimi, kuri jau yra panaikinta aukštesnės instancijos teismo. Nes teisėjas šioje, vėliausioje nutaryje sako, esą motyvai nesuteikti informacijos mums buvo pateikti, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasakęs, kad tie motyvai buvo neteisėti“, – pridūrė ji.
Teismų virtinė
Vilniaus apylinkės teismas pernai lapkritį nutraukęs bylą patvirtino, jog nenustatė administracinio nusižengimo požymių A.Stončaičio. S.Skvernelio bei T.Beržinsko atžvilgiu. Teismas tuomet pabrėžė nenustatęs, kad A.Stončaitis būtų atsisakęs suteikti informaciją „nenurodydamas atsisakymo priežasčių ar kitaip pareiškėjams trukdęs atlikti profesines pareigas“.
Tuo metu dėl S.Skvernelio ir T.Beržinsko teismas konstatavo, kad jie nėra tinkami subjektai šioje administracinio nusižengimo byloje, nes garso įrašu disponavo Vyriausybės kanceliarija, ne Vyriausybės vadovas ar jo patarėjas.
Ši byla teismuose nagrinėta kelis kartus, ją žemiausiajai instancijai pernai buvo grąžinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Žurnalistės į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti 2018 metų pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, garso įrašą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis (LVAT) teismas 2020-ųjų liepą pripažino, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teises ištrindama šį įrašą.
Atsakydama žurnalistams Vyriausybė teigė, kad pasitarimo protokolas yra pakankama priemonė teisės žinoti ir rinkti informaciją užtikrinimui bei teigė neturėjusi pareigos saugoti garso įrašus. Šiuos argumentus teismas LVAT atmetė.
Po kilusio ginčo su Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, nenurodant atsisakymo priežasties ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas, šių įstaigų vadovams užtraukia baudą nuo 20 iki 140 eurų.
