Šią savaitę teismas paskelbė, jog policijos komisariatui įstatymas nesuteikė teisės kreiptis į teismą dėl nuosprendžio vykdymo – tą gali padaryti tik prokuroras, nuteistojo gynėjas.
„Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo priimtomis nutartimis, dėl jų apskundimo gali kreiptis į prokurorą, o pastarasis, matydamas pagrindą pateikti skundą, galės kreiptis į aukštesnės instancijos teismą“, – rašoma teismo pranešime.
Teigia, kad nuteistieji mirė
Lietuvos kriminalinės policijos surinkti duomenys rodo, kad po pirmojo nuosprendžio paskelbimo Sausio 13-osios byloje galbūt mirė trys Rusijoje gyvenę nuteistieji.
Nors policijai pavyko sužinoti, kur palaidoti nuteistieji, Vilniaus apygardos teismas atsisakė nutraukti nuosprendžio vykdymą jų atžvilgiu, nes neturi oficialaus patvirtinimo apie mirties faktą iš Rusijos.
Vilniaus apygardos teismas rugsėjį atmetė policijos prašymus nutraukti nuosprendžio vykdymą M.Golovatovui, N.Demidovui ir Vasilijui Savinui jiems mirus. Visi trys jie buvo nuteisti kalėti už akių, 2021 metais buvo išduoti Europos arešto orderiai dėl paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistieji pasislėpė nuo jų atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo.
Apie buvusio KGB specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ vado M.Golovatovo mirtį viešai Rusijoje buvo pranešta šiemet rugpjūtį, apie N.Demidovą – pernai spalį.
Apie mirtis skelbta viešai
Šiemet rugpjūtį apie M.Golovatovo mirtį pranešė „Alfos“ veteranų organizacija. Šis Rusijos pilietis Sausio 13-osios byloje buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bei nuteistas 12 metų laisvės atėmimo.
Po pranešimų apie M.Golovatovo mirtį policija teismui nurodė, kad mažai tikėtina, jog Rusijos institucijos pateiks oficialų atsakymą ar dokumentus, patvirtinančius mirties faktą, todėl prašyta apsvarstyti galimybę priimti procesinį sprendimą, ar toliau tęsti nuteistojo paiešką.
Vilniaus apygardos teismas policijos prašymą dėl paieškos nutraukimo atmetė motyvuodamas, kad nesant jokių oficialių duomenų arba dokumentų, teismas negali vadovautis vien tik viešojoje internetinėje erdvėje esančiuose straipsniuose pateikta informacija, kurios tikrumo ir objektyvumo negalima patikrinti.
Teismas taip pat netenkino policijos prašymo nutraukti paiešką ir N.Demidovui. Jis nuteistas kalėti 13 metų.
Policijos prašyme teismui nurodoma, kad vykdant nuteistojo paiešką, pernai spalio 6 dieną Rusijos viešosiose informacijos priemonėse pasirodė pranešimai, jog N.Demidovas mirė.
Teismo nutartyje rašoma, kad policija nepateikė jokių oficialių duomenų arba dokumentų, kurie vienareikšmiškai ir be jokių menkiausių abejonių patvirtintų juridinę reikšmę turinčią aplinkybę, jog nuteistasis N.Demidovas iš tikrųjų yra miręs.
Pasigedo oficialių duomenų
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nors policija ir pateikė straipsnius su informacija apie galimą nuteistojo mirtį, išliekant didelei tikimybei, jog ši informacija gali būti ir klaidinga bei neatitinkanti objektyvios tiesos, teisėjų kolegija negali tenkinti prašymo nutraukti paiešką.
Vilniaus apygardos teismas taip pat nesutiko nutraukti nuosprendžio vykdymo ir galbūt mirusio karinės apygardos vado V.Savino. Jis buvo nuteistas kalėti 12 metų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba Vilniaus apygardos teismą informavo, kad, atliekant informacijos apie ieškomąjį tikrinimą, internetinėje erdvėje buvo rasti įrašai, kad ieškomasis V.Savinas mirė 2020 metų vasario 24 dieną ir buvo palaidotas Sankt Peterburgo Serafimovskoje kapinėse.
Šio policijos komisariato prašymas teismo irgi buvo atmestas taip pat dėl nepateiktų jokių oficialių duomenų arba dokumentų apie ekskarininko mirtį.
Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė BNS informavo, kad ši nutartis skundžiama nebuvo.
Sausio 13-osios byloje iš viso buvo nuteisti 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, daugelis jų – už akių.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
