Bylą pradėti nagrinėti tikimasi kitame posėdyje
Iš 14-os kaltinamųjų Šiaulių apygardos teisme antradienio rytą pasirodė tik vienas – dabartinis bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas. Kiti kaltinamieji bylos nagrinėjime dalyvaus nuotoliniu būdu. Prieš teismo posėdį T.Eikinas atsisakė teikti komentarus.
Kaltinamųjų advokatai posėdžio pradžioje pateikė prašymą nepradėti nagrinėti bylos šiandien, nes Šiaulių apygardos teismo pirmininkas nėra patvirtinęs atsarginio teisėjo šiai bylai, nors advokatai tokį prašymą yra pateikę. Bendrovės advokatas Linas Sesickas po teismo posėdžio motyvavo, kad paskirti atsarginį teisėją būtina, nes byla yra didelė, itin sudėtinga, joje nemažai prieštaringų duomenų.
Anot L.Sesicko, jau dabar aišku, kad bylos nagrinėjimas užtruks ilgai, o bylą nagrinėjantis teisėjas, atsižvelgiant į jo amžių, gali nespėti išnagrinėti bylos iki savo kadencijos pabaigos.
Prokurorės taip pat pritarė siūlymui posėdžio šiandien nepradėti, kol bus išspręstas advokatų minėtas klausimas.
Teismas paskelbė pertrauką ir išėjo priimti sprendimo, ar atsižvelgti į prašymą skirti atsarginį teisėją ir atidėti posėdį, ar tęsti bylos nagrinėjimą.
Po pertraukos teismas paskelbė, kad šiandienos posėdyje atsarginis teisėjas nebus paskirtas ir bylos nagrinėjimas neprasidės. Teismo pirmininkas kitą savaitę turės priims sprendimą ir paskirs atsarginį teisėją arba atmes prašymą.
Kitų iš anksto suplanuotų posėdžių datos nesikeičia. Artimiausias numatytas spalio 18 d.
Pasak bylą nagrinėjančio teisėjo Boleslovo Kalainio, Šiaulių apygardos teisme yra tik devyni teisėjai, tad sunku pasakyti, kada dar vienas teisėjas galėtų prisijungti prie bylos.
Tikslas – „taikos sutartis“ su gamta
Po teismo posėdžio T.Eikinas dar kartą pakartojo ne kartą išsakytą bendrovės poziciją, kad ji pasirengusi visą nustatytą žalą, pagrįstą mokslinėmis išvadomis, kompensuoti. Jo teigimu, bendrovė pati inicijavo priemones, kaip pašalinti iš Kuršių marių jai inkriminuojamą teršalų kiekį.
„Per šiuos 2,5 metų atlikome eilę studijų su Lietuvos mokslininkais, universitetais dėl pačių efektyviausių aplinkos atkūrimo priemonių, kurias galėtume pritaikyti. Esame pasirinkę dvi: nendrių biomasės šalinimas iš Kuršių marių ir paviršinių nuotekų valymo tinklų įrengimas Klaipėdos mieste. Šitos priemonės ir Aplinkos ministerijos patvirtintos kaip pačios efektyviausios spręsti Kuršių marių būklės gerinimą“, – teigė T.Eikinas.
Jis tikino, kad bendrovė iš Kuršių marių jau yra pašalinusi apie 20 proc. jai inkriminuojamo azoto ir 55 proc. fosforo.
T.Eikinas priminė, kad šiemet pasirašė sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe ir bendrove „Klaipėdos vanduo“ dėl dviejų paviršinių nuotekų valymo tinklų įrengimo. Anot jo, bendrovė šių tinklų įrengimą visiškai finansuos.
„Šio proceso eigoje tikimės, kad bus atsakyta į esminį klausimą dėl žalos ir žalos masto. Nes iš byloje esančios medžiagos tiek Lietuvos mokslininkai, tiek tarptautiniai ekspertai, tiek prokuratūros ekspertai nenustatė, kad Kuršių marioms būtų padarytas poveikis“, – sakė jis.
Siekiam atkurti aplinkos būklę į pirminę, ne sankcijomis ar bendrovės uždarymu, o išspręsti klausimą su gamta, prieš ją esame atsakingi, prieš ją nusidėjome.
Pagrindiniu bendrovės tikslu jis įvardija „taikos sutartį su gamta“.
„Taikos sutartis su gamta – pagrindinis siekis. O ko siekia Aplinkos ministerija – būtent taikyti metodika grįstą žalos skaičiavimą, kuris neatitinka tikrovės ir nesprendžia esminio klausimo – kokią naudą iš to gauna gamta. Siekiam atkurti aplinkos būklę į pirminę, ne sankcijomis ar bendrovės uždarymu, o išspręsti klausimą su gamta, prieš ją esame atsakingi, prieš ją nusidėjome“, – kalbėjo „Grigeo Klaipėdos“ vadovas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau BNS yra sakęs, jog jei byloje bus įrodyta bendrovės kaltė, jis nemato galimybės jai susitaikyti su valstybe. Anot jo, teisme gali būti siekiama nuneigti patį taršos dydį.
Uostamiesčio bendrovės vadovas sako, jog jam šis „incidentas“ buvo staigmena, nes jis buvo tik pradėjęs vadovauti įmonei.
„Bendrovei pradėjau vadovauti 2019 metų gruodžio trečią, o 2020 metų sausio 7 dieną sužinojau apie šį incidentą. Faktiškai man net nebuvo pasibaigęs adaptacijos laikotarpis, kuris skiriamas įmonėje. Man pačiam tai buvo naujiena ir netikėtumas, bet būdamas bendrovės vadovu turi prisiimti tą teisinę atsakomybę, atstovauti bendrovei ir siekti, kad bendrovė savo poveikį, kurį sukėlė, pilnai pašalintų, atkurtų aplinką į pirminę būklę“, – teisme kalbėjo T.Eikinas.
Paklaustas, ar neketino pasitraukti iš vadovo pareigų, jis teigė, jog tokios minties niekada nebuvo, nes jis tiki bendrove bei komanda.
„Padarysim viską, kad daugiau tokie dalykai nesikartotų ir padarysim daugiau, išimsim, ką ten išleidom“, – teigė T.Eikinas.
Itin rezonansinė byla
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys bendrovės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis, dabartinis bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas, bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.
Be minėtų „Grigeo Klaipėdos“ vadovų T.Eikino ir G.Pangonio, kaltinimai pareikšti Vakarų medienos grupės konsultantui, dabar pensininkui Arūnui Pasvenskui, „VMG Klaipėda service“ direktoriui Aivarui Petrokui, „Grigeo investicijų valdymo“ generaliniam direktoriui Robertui Krutikovui, „Grigeo Klaipėdos“ finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui, gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui, inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui, operatoriui Vasilijui Jefimovui, nuotekų valymo operatoriui Arūnui Skierui, ekologei Ritai Liakstutytei bei dviem dabar jau į pensiją išėjusiems darbuotojams Rimantui Jonui Bieliauskui bei Rimai Ivaškevičienei.
Prokurorai mano surinkę pakankamai įrodymų ir liudijimų, jog įmonių grupės vadovas ir kiti bendrovės vadovai žinojo, jog teršalai sąmoningai leidžiami pro šalį ir neleido daryti investicijų, kurios būtų sustabdžiusios taršą. Tyrimui svarbų postūmį suteikė du nuo atsakomybės atleisti buvę įmonės vadovai, kurie papasakojo, kaip veikė teršalų išleidimo schema, kaip galėjo būti klastojami duomenys ir koks buvo vadovybės požiūris į teršalų problemą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.
Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ ir kaltinimų sulaukę dabartiniai bei buvę jos vadovai nuosekliai neigia kaltę.
„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius T.Eikinas BNS teigė, jog bendrovė prisiima atsakomybę dėl įvykusio incidento ir yra pasiruošusi atlyginti visą teismo patvirtintą žalą.
„Bendrovė prisiėmė teisinę atsakomybę dėl įvykusio incidento ir yra pasiruošusi pagal tarptautinę praktiką atlyginti visą teismo patvirtintą, mokslinėmis išvadomis pagrįstą žalą gamtai“, – sakė „Grigeo Klaipėda“ vadovas.
Aptikti paslėpti įrenginiai
Įmonės teritorijoje atliktų kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pareigūnams pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas. Bendrovėje buvo pradėti ir gamtosauginiai patikrinimai. Neilgai trukus apie šį tyrimą buvo informuota ir visuomenė.
Šio išskirtinio ikiteisminio tyrimo specialią tyrimo grupę sudarė – du Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorai bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.
Didžiulis ieškinys
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį. Bendrovė bando įrodyti, kad žala buvo daug mažesnė.