Teismas antradienį nurodė Vilniaus apskrities policijai išduoti už belgo ištekėjusiai lietuvei Ernestai Pauwels asmens tapatybės kortelę, kurios pagrindinėje pusėje moters pavardė būtų užrašyta ir lietuviškais rašmenimis, ir originalia forma. Šį sprendimą dar galima skųsti.
Moters pavardė tikriausiai būtų užrašoma per pasvirąjį brūkšnį. Tokiu atveju asmens kortelėje ties pavardės skiltimi atsirastų įrašas Pauvels/Pauwels.
„Mes matome situaciją iki 2014 metų, kad originalios rašybos dokumentuose visiškai nebuvo. Nuo 2014 metų laimime bylas ir matome, kaip keičiasi praktika“, – BNS trečiadienį sakė Europos žmogaus teisių fondo advokato padėjėja Evelina Dobrovolska.
Pasak jos, nuo tada teisę užrašyti originalų vardą ar pavardę gimimo ir santuokos liudijimuose per teismus įgavo apie 30 žmonių.
Maždaug 20 iš jų rengiasi bylinėtis dėl galimybės vardą ar pavardę nelietuviškais rašmenimis užrašyti ir pase arba asmens tapatybės kortelėje, teigė teisininkė.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad migracijos pareigūnai turi išduoti pasą, kurio pagrindinėje pusėje turėtų būti užrašyta tiek Lietuvos ir Prancūzijos piliečio originali pavardė Jacquet, tiek sulietuvinta jos forma Žakė.
Besiformuojanti teismų praktika, žmogaus teisių aktyvistų, Lietuvos lenkų ir Varšuvos raginimai paskatino šalies politikus svarstyti naujus įstatymus dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.
Šiuo metu Seime svarstomi du projektai. Pagal vieną jų, Lietuvos piliečio originalų vardą ir pavardę būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje, jeigu to norintis asmuo pateiktų nelietuviškos pavardės variantą pagrindžiantį šaltinį.
Antrasis projektas numato, kad vardas ir pavardė nelietuviškais rašmenimis turėtų būti rašomi papildomame paso puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. Vyriausybė šiam projektui nepritarė.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu to prašo asmenys, sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Galimybės Lietuvos lenkams pavardes rašyti su „w“ ar „x“ kalbininkai nevertino, sakydami, kad jiems trūksta duomenų.