KT nutarime pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtinta skirtinga civilinių ir karinių valstybės institucijų samprata leidžia nevienodai reguliuoti jų veiklą, taip pat nustatyti tokį jose dirbančių asmenų teisinį statusą, kuris „turėtų tam tikrus ypatumus“.
Pasak KT, Seimas privalo įstatymuose nustatyti tokį krašto apsaugos sistemos, taip pat karo tarnybos organizavimo reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta vienų pagrindinių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos – apsauga ir tinkamas valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Konstatuota, kad nustatydamas draudimą profesinės karo tarnybos kariams dirbti papildomai, Seimas „ne tik paisė Konstitucijoje įtvirtintų ir iš jos kylančių minėtų profesinės karo tarnybos karių veiklos apribojimų, bet ir tinkamai įgyvendino teisę savo nuožiūra nustatyti kitokius jų veiklos apribojimus, kuriuos suponuoja konstitucinė karo tarnybos paskirtis, kario statuso išskirtinumas, ypatingas šios tarnybos pobūdis ir kitos svarbios aplinkybės, susijusios su valstybės gynimo ir saugumo užtikrinimu bei valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymu“.
Taigi draudimas profesinės karo tarnybos kariams dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo numatytus atvejus, vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas ir pateisinamas, juo nepažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, nutarime sako KT.
Kartu pabrėžiama, kad Seimas privalo nustatyti ir tokį karių darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta galimybė profesinės karo tarnybos kariams visavertiškai ir oriai vykdyti savo konstitucinę priedermę.
Dėl įstatyme įrašyto bendro principo, kad profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį ir užsiimti individualia veikla, į KT kreipėsi grupė Seimo narių. Jie Teismo prašė išaiškinti, ar 2013 metais įvestas draudimas nepažeidžia žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas laikosi pozicijos, jog karių tarnyba yra pernelyg sudėtinga, kad jie galėtų dirbti papildomai. Jam oponuojanti buvusi Krašto apsaugos ministerijos vadovė Rasa Juknevičienė sako, kad mažesnes pajamas gaunantiems kariams reikalingas papildomas pajamų šaltinis, be to, jie galėtų tobulėti dirbdami ir civiliniame darbe pagal savo specialybę ir taip kurti pridėtinę vertę kariuomenėje.
Be to, pasak R.Juknevičienės, įstatymu šiuo metu suteikta teisė dirbti visoms kitoms įstatyme apibrėžtoms karo atvejo ginkluotosioms pajėgoms – Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos statutiniams pareigūnams. Todėl, pasak politikės, draudimas kariams papildomai dirbti yra ir diskriminacinis ginkluotųjų pajėgų kontekste.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 8185 profesinės karo tarnybos kariai.
