Atnaujinus procesą tikėtasi, kad bus sumažinta priteista suma, tačiau LVAT atsisakė atnaujinti procesą byloje. Tuomet Teisingumo ministerija pateikė prašymą dėl termino atidėjimo.
Šios aplinkybės paaiškėjo per Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį pirmadienį, pradėjus nagrinėti Teisingumo ministerijos prašymą metams nukelti terminą sumokėti priteistą pinigų sumą. Ar bus nukeltas terminas, paaiškės rugpjūčio 18 dieną, kada teismas paskelbs sprendimą.
Teisingumo minsiterijos atstovė Eglė Dervinskienė prašė atsižvelgti, kad dabar valstybė įvykdyti teismo sprendimą neturi lėšų.
„Tiek valstybė, tiek savivaldybė nepiktybiškai nenori neįvykdyti teismo sprendimo – atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją to padaryti negali. Yra įstatymo nustatyta galimybė atidėti sprendimo vykdymą. Pakankamai įrodymų, įrodančią tokią biudžeto padėtį. Prašytume atsižvelgti į išdėstytas prašyme aplinkybes. Siekiame, kad šis prašymas būtų patenkintas“, – sakė ministerijos atstovė.
E.Dervinskienė minėjo, kad be šio sprendimo Teisingumo ministerija vykdo ir kitus įsiteisėjusius teismo sprendimus. Anot jos, visi sprendimai turi būti vykdomi pagal eiliškumą, nesuteikiant prioritetų.
Ji teigė, kad ministerijos siekį įvykdyti teismo sprendimą rodo raštai Finansų ministerijai, šios ministerijos atsakymas dėl Vyriausybės rezervo fono lėšų – atsisakyta skirti pinigų žalai šioje byloje atlyginti, paaiškinta, kokia suma sudaro rezervo fondą, kad ir iš kitur gaunama prašymų skirti pinigų.
Jeigu antstolis ateitų po dešimt dienų ir areštuotų sąskaitas, tai būtų labai neigiamos pasekmės Neringos savivaldybei, poilsiautojams, miesto svečiams ir gyventojams, nes sustotų kasdieninė Neringos savivaldybės veikla, – E.Kazlauskaitė.
Neringos savivaldybei atstovaujanti advokatė Emilė Kazlauskaitė teismui sakė, kad savivaldybė neturi lėšų sumokėti ir dėl to kreipėsi beveik į visas aukščiausias institucijas. Ji minėjo, kad rugpjūčio 21 dieną sueis trijų mėnesių terminas, kada antstoliai gali atnaujinti vykdomąją bylą ir taikyti priverstinio išieškojimo priemones, to savivaldybė bijo.
„Jeigu antstolis ateitų po dešimt dienų ir areštuotų sąskaitas, tai būtų labai neigiamos pasekmės Neringos savivaldybei, poilsiautojams, miesto svečiams ir gyventojams, nes sustotų kasdieninė Neringos savivaldybės veikla. Tikimės, kad teismas atsižvelgs į mūsų prašymą ir tenkins teismo sprendimo atidėjimą“, – po posėdžio žurnalistams sakė E.Kazlauskaitė.
Ji pažymėjo, kad savivaldybė nesirengia išvengti prievolės mokėti priteistos sumos.
Į teismo posėdį dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo buvo atvykusi ir žuvies restoraną valdžiusios bendrovės „Meirona“ advokatė Rūta Žukaitė. Ji stebėjosi ministerijos ir Neringos savivaldybės atstovių aiškinimais.
„Girdžiu, kad neturi valstybė atliekamų lėšų. Teisingumo ministerijos biudžete ir Finansų ministerijos valdomame rezerve yra lėšų, kurios galėtų būti nukreiptos bent jau į dalies teismo sprendimo įvykdymą. Teisingumo ministerija turėjo daugiau nei trečdalį reikalingų lėšų, kokie sprendimai turėjo prioritetą „Meironos“ atžvilgiu?“ – sakė teisininkė ir teigė, kad išnaudotos ne visos galimybės sprendimui įvykdyti.
Ji sakė, kad atidėliojant mokėjimus, nukenčia valstybė – patenkindamas verslininkų ieškinį, teismas priteisė ir 5 proc. metinių palūkanų, per metus tai sudaro 57 tūkst. eurų.
Teisingumo ministerija prašo teismo sprendimo vykdymą dėl kompensacijos mokėjimo atidėti iki 2016 metų pabaigos, nes tokios sumos šiuo metu neturi nei Neringos savivaldybė, bei pati ministerija, kuri turi sumokėti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai priteistą sumą.
Teismas verslininkams už nugriautą pastatą priteisė 1,150 mln. eurų, kuriuos solidariai turi sumokėti Neringos savivaldybė ir valstybė.
Teismas verslininkams už nugriautą pastatą priteisė 1,150 mln. eurų, kuriuos solidariai turi sumokėti Neringos savivaldybė ir valstybė.
Galutinį sprendimą, įpareigojantį valstybę atlyginti žalą Juodkrantės verslininkams, buvusio restorano valdytojai bendrovei „ Meirona“, teismas priėmė gegužės pabaigoje. Jis nustatė, kad nėra akivaizdžių įrodymų, jog bendrovė elgėsi neteisėtai ir už pažeidimus atsakomybę turi prisiimti valstybės ir savivaldybių institucijos.
Bendrovė Juodkrantėje valdė jachtų klubą ir žuvų restoraną L.Rėzos gatvėje. Pastato statybą Klaipėdos apygardos teismui 2008 metais pripažinus neteisėta ir panaikinus detalųjį planą, projektavimo sąlygas bei statybos leidimą, statinys buvo nugriautas. Teismų vertinimu, restoranas buvo pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui.
