Žurnalistai į teismą kreipėsi, Vyriausybei atsisakius pateikti garso įrašą iš Vyriausybės spalio 3 dienos pasitarimo, kai svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių redakcijų žurnalistai prašo, kad teismas įpareigotų atkurti ir pateikti garso įrašą. Jie teigia, kad prašydami įrašo naudojosi teise gauti informaciją iš valdžios institucijų, o šios teisės ribojimas yra reglamentuotas išimtimis, kurių šiuo atveju nėra.
Vyriausybė teigia, kad garso įrašas buvo sunaikintas laikantis numatytos tvarkos, nes pasitarimai pagal tuo metu įprastą praktiką būdavo uždari, o garso įrašai daromi tik protokolams surašyti.
Žurnalistų advokatas Kęstutis Švirinas pabrėžė, kad teisė gauti informaciją yra siejamas su valdžios viešumu ir skaidrumu.
„Žinant, kad viskas yra vieša, valstybės valdžios vyrai ir moterys iš tikrųjų tvardysis ir neatliks veiksmų, kurie gali būti traktuojami kaip priešingi teisei“, – teisme sakė teisininkas.
Pasak jo, informacijos pateikimą įstatymai riboja tiek, kiek tai liečia valstybės paslaptį ir saugumą, gali paliesti sveikatos klausimus, privataus asmens duomenų klausimus.
„Neegzistavo jokie kriterijai, suteikiantys teisę atsakovams neteikti garso įrašo mano klientams“, – kalbėjo K.Švirinas.
Advokatas teigė, kad pasitarime buvo sprendžiama su viešuoju interesu susijusi informacija.
„Aš dedu lygybės ženklą, kad to pasitarimo garso įrašas yra oficialus dokumentas, išreikštas garsine išraiška, kuriame yra informacija apie viešąjį interesą“, – tvirtino teisininkas.
E.Izokaitytė tvirtino, jog sunaikinto garso įrašo atkurti nebėra įmanoma: „Jis buvo ištrintas ne tik iš serverio, bet buvo ištrintos ir atsarginės kopijos“.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigė, kad Vyriausybė tiesiog parodė nenorinti pateikti garso įrašo, o advokatas K.Švirinas tokį sprendimą pavadino „netoleruotinu“.
Vyriausybės teisininkė Eglė Izokaitytė sakė, kad Ministrų kabineto pasitarimo turinys nėra skirtas viešai skleisti.
„Niekada tokia informacija nebuvo nei skleidžiama, nei saugota“, – nurodė Vyriausybės atstovė.
E.Izokaitytė tvirtino, jog sunaikinto garso įrašo atkurti nebėra įmanoma: „Jis buvo ištrintas ne tik iš serverio, bet buvo ištrintos ir atsarginės kopijos“.
Pasak jos, todėl byla turi būti nutraukta, nes teismas šiuo atveju galėtų tik konstatuoti teisines aplinkybes, bet neapgintų žurnalistų teisių kitaip, nes suteikti garso įrašo neįmanoma.
Teisininkė sakė, kad Vyriausybės pasitarimų garso įrašai „niekada nebuvo saugomi daugiau, nei protokolo surašymui“.
Po kilusio ginčo Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, kur numatyta, kad Ministrų kabineto pasitarimai yra vieši. Jie įsigaliojo nuo sausio.
Sunaikinto įrašo istorija
Primename, kad Vyriausybė atsisakė paviešinti ir vėliau sunaikino pasitarimo garso įrašą, kurio prašė žurnalistai iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.
Tame pasitarime buvo svarstomos Susisiekimo ministerijos ir ministro Roko Masiulio iniciatyvos atverti viešus duomenis žurnalistams po to, kai Registrų centras staiga atsisakė žurnalistams teikti duomenis ir nutraukė keliolika metų taikytą praktiką. Dalis R.Masiulio siūlymų tame pasitarime buvo grąžinti tobulinti, dalis – atmesti.
15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę ir pats prieštaravo susisiekimo ministro R.Masiulio siūlymams. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslų laiką, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau įrašo sunaikinimo laikas yra svarbi detalė, kuri rodo, kad Vyriausybė įrašą ištrynė jau žinodama išaiškinimą, kad jis yra svarbus visuomenei.
Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.
Premjeras dėl sunaikinto įrašo ne kartą aiškinosi Seime, jis teigė, kad viskas buvo padaryta pagal teisės aktus. Tačiau premjeras neatsakinėjo į klausimus apie jo paties Vyriausybės tvarką, kuri numato įrašų saugojimą.
Atsisakė net atkurti įrašą
Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.“
Vyriausybės kanceliarija teigė, kad garso įrašai susinaikina automatiškai. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Vyriausybė žurnalistams nebeteikia jokių detalių apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuodama, jog tai – saugumo klausimas.
Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų. Taip pat įstatymo projektas yra pateiktas Seime.
Tačiau didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.