Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo „Hidroterra“ ir LNM sudarytos sutarties vienašalis nutraukimas pripažintas neteisėtu, o įmonei iš muziejaus priteista 525,3 tūkst. eurų dydžio skola bei 59,7 tūkst. eurų delspinigių.
Muziejus teigia, kad šio sprendimo neskųs ir priteistą sumą sumokės, nes teismo verdiktas atvėrė kelią naudoti bendrovės parengtą projektą.
„Toks sprendimas mūsų neliūdina, nes visą laiką pagrindinis tikslas buvo kuo greičiau pradėti kalno tvarkymą. Dabar turime aiškų atsakymą, kuriuo iš dviejų kelių turime eiti, nes iki šiol situacija buvo itin neaiški: projektas buvo parengtas vienaip, o kontroliuojančios institucijos – CPVA ir Statybos inspekcija – matė kitaip, – pranešime cituojamas muziejaus direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas. – Vykdydami darbus neturėdami patvirtinimo, kuri pusė teisi, rizikavome pradėti nelegalias statybas Gedimino kalne ir taip pažeisti teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu tiksliai nepasisakė. Dabar viskas yra aišku.“
Dėl ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ strigo esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai: įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone 2021 metais nutraukė sutartį.
Bendrovė šį sprendimą tuomet apskundė teismui. Pastarasis konstatavo, kad sutartis nutraukta neteisėtai. Vis dėlto šis sprendimas buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
„Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su apygardos teismo išvada, kad Lietuvos nacionalinis muziejus neturėjo jokio pagrindo pripažinti UAB „Hidroterra“ pažeidus sutartį iš esmės bei ją vienašališkai nutraukti“, – rašoma antradienį išplatintame teismo pranešime.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „Hidroterra“ ne tik įvykdė sutartį, bet ir ėmėsi veiksmų išsiaiškinti savo galimą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad „Hidroterra“ nesilaikė sutartyje nustatytų darbų vykdymo terminų, tvarkos, nebendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Muziejus teigia ketinantis atsiskaityti su buvusiu rangovu už neapmokėtų darbų dalį, kuri siekia daugiau nei 0,5 mln. eurų, ir naudoti jų parengtą projektą tolesniems kalno tvarkymo darbams.
„Gaila, kad aiškiam sprendimui prireikė tiek laiko, kuris kainavo ir pinigus – ES lėšos, numatytos kalno tvarkymui, neturint aiškumo ir teismo sprendimo turėjo būti perskirstytos kitiems projektams, tačiau dabar jau galėsime nedelsdami judėti su kalno tvarkymo darbais. Visų pirma turėsime užsitikrinti valstybės finansavimą ir skalbsime viešąjį konkursą rangos darbams pietrytinėje kalno dalyje“, – teigia muziejaus atstovas.
Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko praėjusių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.
Kaip antradienį pranešė muziejus, Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili: drėgnas pavasaris didesnių problemų kalno šlaitams nesukėlė, efektyviai veikia visame kalne ir pietrytiniame šlaite įrengtos būklės laikinos stabilizavimo priemonės.
Pasak LNM, kalno būklė yra nuolat stebima, tačiau kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų.
