Antradienį vykstančio teismo posėdžio metu taip pat suplanuota tęsti nuo atsakomybės atleisto buvusio ilgamečio „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus Vido Beržonskio apklausą.
Posėdžio išvakarėse teismui pateiktas prašymas inicijuoti kreipimąsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kuris apima dešimtį probleminių klausimų, susijusių su prieštaravimais tarp ES ir šalies teisės aktų.
Kaip rašoma pranešime spaudai, jei prašymas bus patenkintas, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio tyrimo. Iki šiol visos „Grigeo Klaipėda“ taršos incidentą tyrusios institucijos, mokslininkai ir tarptautiniai ekspertai žalos fakto nenustatė. Jis byloje numanomas pagal apskaičiuotą išleistų teršalų pobūdį ir kiekį.
Išaiškinimo bus prašoma ir dėl Lietuvoje veikiančios žalos aplinkai dydžio nustatymo metodikos, kuri šiuo metu pagrįsta tik hipotetiniu žalos apskaičiavimu pagal standartines formules.
Atitinkamai, ir dėl ES teisės atitikimo šiuo metu Lietuvoje veikiančiam reguliavimui, kai prioritetas taikomas ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o civiliniams ieškiniams dėl žalos gamtai atlyginimo pinigais.
Tarp kitų ESTT teikiamų klausimų dėl ES ir Lietuvos teisės suderinamumo – ir teršalų fizikinis-cheminis pobūdis nustatant padarytos žalos faktą, „didelės žalos aplinkai“ sąvokos kildinimas vien iš neleistinai išleistų teršalų, žalos vertinimas pinigais, kai nėra išnaudotos objektyvios galimybės atlyginti padarytą žalą aplinkos atkūrimo priemonėmis.
Jei teismas nuspręs kreiptis į ESTT, pagrindinės Kuršių marių taršos bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme gali būti nestabdomas.
Svarstoma kreiptis ir į KT
Bylą nagrinėjantis teismas taip pat svarstys kreiptis į KT dėl nagrinėjamoje byloje taikomų Aplinkos apsaugos įstatymo normų atitikties šalies Konstitucijai.
KT bus prašoma pateikti išaiškinimą, kad žalos aplinkai dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo pagrindiniai kriterijai ir jų turinys gali būti nustatyti tik įstatymu. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, ši pareiga nustatyta aplinkos ministrui, kurio sprendimu kuriamos visiškai atskiros taisyklės.
KT taip pat prašoma išaiškinti atitinkamų Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnių atitiktį Konstitucijai, kuriuose šiuo metu nenustatyta institucijų pareiga priimti sprendimus dėl reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo ir procedūros dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo pradėjimo. Taip pat nenustatyti teisiniai pagrindai netvirtinti aplinkai žalą padariusio asmens pasiūlytų aplinkos atkūrimo priemonių, neapibrėžti šiai procedūrai reikalingi terminai.
Atitinkamai KT prašoma išaiškinimo dėl vienu metu taikomos pareigos ir įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, ir atlyginti žalą pinigais.
