Antradienį į Vilniaus apygardos teismą atvyko visi kaltinamieji ir visų kaltinamųjų advokatai. Prieš posėdį jie elgėsi ramiai, tačiau buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis, nors ir buvo visai šalia R.Kurlianskio ir buvo jo pasveikintas, atrodo, vengė net pasisukti į jo papirkimu kaltinamą buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą – mieliau juokavo su buvusiu politiniu bendražygiu Š.Gustainiu ir jo advokatu.
Tačiau per pertrauką, nematomi televizijos kamerų, E.Masiulis ir R.Kurlianskis jau nevaidino nepažįstamųjų – dalyvaujant advokatui berūkydami persimetė keliais sakiniais.
Buvęs Darbo partijos lyderis V.Gapšys ir dabartinis Seimo narys Gintaras Steponavičius prieš posėdį taip pat rinkosi advokatų, o ne buvusių kolegų politikoje draugiją.
R.Kurlianskiui per daug filosofijos
Antradienį teisme išdėstę prašymus ir išklausę kaltinamojo akto kaltinamieji stojo atsakyti, ar su jais sutinka.
R.Kurlianskis tai darė pirmasis.
Jis tikino nesuprantantis kai kurių kaltinamojo akto detalių, pavyzdžiui, kodėl yra kaltinamas vienus politikus papirkęs, o kitų – ne. Jis nurodė europarlamentaro Antano Guogos pavardę. Taip pat jis tikino nesuprantantis, kaip kyšiu galima laikyti kvietimą politikui dalyvauti LNK televizijos laidoje „Alfa savaitė“.
Pasak jo, akte labai daug žodžių „arba“ ir „filosofinių klausimų“, o tuomet esą jam lieka neaišku, kaip gintis.
Dėl to, kad nesupranta kai kurių kaltinimų, R.Kurlianskis atsisakė pripažinti arba paneigti kaltę, tačiau pažadėjo duoti teismui parodymus artimiausiame posėdyje.
E.Masiulis kalbėjo panašiai. Tiesa, daug trumpiau ir be konkretybių. Jis tikino, kad kai kurios detalės kaltinamajame akte jam neaiškios, tačiau jis tikino teisme kalbėsiantis ir duoti parodymus sakė galintis nors ir iš karto.
V.Gapšiui neaišku, kurią ministrę bandė paveikti
V.Gapšys taip pat sakė nesuprantantis visų kaltinimų. Taip pat, anot jo, kaltinamajame akte greičiausiai painiojamos ūkio ir žemės ūkio ministrės.
„Neaišku, kam čia bandžiau padaryti poveikį – Birutei Vėsaitei ar Virginijai Baltraitienei“, – kalbėjo jis.
V.Gapšys taip pat sakė nesuprantantis, kodėl jo veikla vertinama daug griežčiau nei G.Steponavičiaus ar konservatoriaus Manto Adomėno, nors jų viešosios įstaigos esą gavo finansinę koncerno paramą. (M.Adomėno įsteigta viešoji įstaiga „Demokratinės politikos institutas“ finansinės „MG Baltic“ paramos nėra gavusi – aut. past.)
Pasak buvusio Darbo partijos lyderio, kaltinimai taip pat klaidingai sudėstyti, nes akte nurodyta, kad poveikį buvusiam Seimo nariui Kęstučiui Daukšiui jis darė jau po to, kai sprendimai buvo priimti.
„Jokios nusikalstamos veikos aš nepadariau“, – teigė V.Gapšys.
Jis siūlėsi teismui liudyti rugpjūčio 30 dieną.
Š.Gustainis: liudijimai atsisuko prieš mane
Š.Gustainis savo kalbą skaitė iš lapelio. Jis neigė kaltę ir sakė išvis nieko nežinojęs apie viešosios įstaigos „Taikomosios politikos institutas“ veiklą.
Š.Gustainis sakė byloje iš pradžių buvęs specialiuoju liudytoju ir daug kartų apklaustas. „O paskui mano liudijimai buvo panaudoti prieš mane, virto įtarimais, o galiausiai kaltinimais“, – apgailestavo jis.
Š.Gustainis kaltę neigė.
G.Steponavičius tikino suprantantis, kuo yra kaltinamas, tačiau jokiu būdu nesutinkantis, kad jo veiksmai – susitikimai su verslininkais ar viešosios įstaigos kuravimas – buvo nusikalstami.
„Akivaizdu, kad tyrimas yra nebaigtas, neišsamus, o dalis kaltinimų jau kitų institucijų yra pripažinta, pavyzdžiui, kad pilietiškumo pamokų organizavime nebuvo jokių pažeidimų“, – teigė vienintelis kaltinamas Seimo narys.
Koncernas ir partijos kratosi ryšių su savo atstovais
Kaltinimų logikos teigė nesuprantantis ir koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius. Pasak jo, R.Kurlianskis niekada nebuvo koncerno viceprezidentas. Koncernas kaltės nepripažįsta, parodymus teismui duos.
Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka neigė partijos kaltę, sakė, kad kaltinimai prieštaringi ir nelogiški.
Darbo partijos gynėjas Vaidotas Sviderskis prašė atkreipti dėmesį, kad Darbo partijai metami visi veiksmai, kuriuos išties padarė vienas jos atstovas – V.Gapšys.
„Civilinės teisės prasme, drįstu teigti, kad kaltinamasis aktas yra nonsensinis. Tai yra kažkokia kvailystė. Civiline prasme tokia byla net į teismą turbūt nekeliautų. Gal iš to čia man ir išsprūdo tokia frazė, kad, kaip sakyti, blaiviame stovyje, be butelio, čia nesuprasi“, – juokėsi jis, žurnalistų paprašytas paaiškinti pasisakymo teisme motyvus.
Pasak advokato, partija kaltę neigia, teisme kalbės.
R.Kurlianskis liudys jau pirmadienį
Pirmasis teisme liudys R.Kurlianskis. Tai vyks jau kitą savaitę, pirmadienį. Taip nutarė teismas, nors E.Masiulis buvo sakęs, kad gali liudyti iškart – dar antradienį.
Tačiau teismas nutarė, kad geriau pirmam leisti kalbėti pagrindiniam kaltinamajam – R.Kurlianskiui.
E.Masiulis tikino, kad duodamas parodymus tiksliai pasakys, ko nesupranta kaltinimuose, „kurioje vietoje tie kaltinimai absoliučiai prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis ir realybe“. Buvęs politikas tikino nematantis jokio skirtumo, ar liudyti prieš, ar po R.Kurlianskio.
„Man visiškai nėra jokio skirtumo“, – sakė jis.
Prokuroras J.Laucius antradienį nebuvo linkęs plačiai komentuoti bylos eigos. Jis tikino, kad kaltinamasis aktas surašytas pagal visas taisykles ir turi būti suprantamas.
Į Konstitucinį Teismą nesikreips
Antradienį ryte teismas išklausė gynėjų prašymų. Tuomet E.Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas teisme suabejojo, ar teisėtai buvo vykdomos kratos jo ginamojo, kuris tuo metu buvo Seimo narys ir turėjo teisinę neliečiamybę, namuose.
Pasak jo, teisinė neliečiamybė asmeniui garantuoja fizinį ir psichinį neliečiamumą įvairiose gyvenimo srityse, todėl 2016 m. gegužės 12 d. E.Masiulio namuose atlikta krata galėjo būti neteisėta.
„Visą kratos laiką jis negalėjo išeiti iš namų ir privalėjo laukti, kol krata bus baigta“, – teigė advokatas, aiškindamas, kad taip buvo suvaržyta E.Masiulio laisvė, nors jis tuo metu turėjo vykdyti savo, kaip Seimo nario, pareigas.
„Jam nepagrįstai buvo trukdoma dirbti nepagrįstai suvaržant jo, kaip Seimo nario, laisvę“, – teigė M.Bliuvas.
Jam nepagrįstai buvo trukdoma dirbti nepagrįstai suvaržant jo, kaip Seimo nario, laisvę, – teigė E.Masiulio gynėjas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad orderį kratai išdavė ne teismas, o Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas, nors taip būti negalėjo.
Pasak M.Bliuvo, būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar nebuvo pažeistas draudimas suvaržyti Seimo nario laisvę, kai jam neleista palikti namų iki kratos pabaigos.
Prokuroras J.Laucius tikino, kad krata buvo atlikta laikantis visų procedūrų, o advokato prašymas nepagrįstas, nes E.Masiuliui nebuvo draudžiama palikti namų. Esą kratos vaizdo įraše matyti, kad Seimo narys judėjo laisvai – ėjo rūkyti, bendravo ryšio priemonėmis.
„Šis prašymas dvelkia sveiku teisiniu cinizmu“, – vertino prokuroras, siūlydamas prašymą atmesti ir nurodydamas, kad pats E.Masiulis nutarė tos dienos planus atšaukti.
E.Masiulis tikino, kad rūkymas nėra Seimo nario pareiga, taip pat jis tikino, kad telefonu naudotis nuo 10.30 val. tądien nebeturėjo galimybės, nors kaip tik tuo metu vyko Seimo posėdis, kurio atidėti nebuvo įmanoma.
Advokatas akcentavo, kad gynyba neabejoja kratos rezultatų teisėtumu, tačiau prašo aiškumo dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės ribų suvaržymo.
Teismas prašymą atmetė ir į Konstitucinį Teismą nutarė nesikreipti.
Vėliau žurnalistams E.Masiulis tiksliai nepasakė, ar išvis žodžiu prašė STT pareigūnų leidimo išvykti į Seimą.
„Aš negalėjau išvykti į darbą. Aš turėjau būti kartu su pareigūnais bute, pateikti prašomus daiktus, pinigus, dokumentus ir t.t. Aš tikėjausi, kad galbūt galėjo ir kiti asmenys tai padaryti, tačiau iš tikrųjų neturėjau galimybės išvykti iš buto. Aš bandžiau pasinaudoti savo laisve išvykti, tačiau tuo metu, dar kartą sakau – iš pareigūno veiksmų supratau, kad šito man nebus galimybė sudaryta padaryti“, – kalbėjo E.Masiulis.
Jis tikino iki šiol nesuprantantis ir sprendimo negrąžinti jam konfiskuotų pinigų. Pasak E.Masiulio, vėliau dėl to bus prašoma pinigų neatiduodančių pareigūnų atsakomybės.
Prašė tikslinti kaltinimus R.Kurlianskiui
Antradienį kaltinamieji ir jų advokatai tęsė pageidavimus. Kaltinamojo buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas grįžo prie prašymo teismui įpareigoti prokuratūrą tikslinti kaltinamąjį aktą.
Pasak jo, prokuroras Justas Laucius kaltinamajame akte neteisingai suformulavo kaltinimus R.Kurlianskiui papirkus buvusį Seimo narį Š.Gustainį, nors jie nėra pagrįsti įrodymais, nes esą nėra nustatytas ryšys, kodėl Vartojimo kreditų įstatymo įstatymas, už kurio registravimą esą mokėta politikui, galėjo būti naudingas koncernui.
Taip pat S.Slapšinskas tikino, kad akte nėra atsakyta, kodėl R.Kurlianskiui inkriminuojamas E.Masiulio papirkimas dėl Jono Basanavičiaus paminklo klausimo svarstymo atidėjimo, kai esą atidėti svarstymą jo prašė visai ne R.Kurlianskis.
Advokatas piktinosi ir tuo, kad kaltinamajame akte neva neaiškiai išdėstytas R.Kurlianskio ir europarlamentaro Antano Guogos ryšys, nes šis taip pat atsisakė kurti frakciją „Klestinti Lietuva“, kai R.Kurlianskis mainais už tai pasiūlė jam paramą tapus ūkio ministru, tačiau A.Guogai dėl to jokie kaltinimai nepateikti.
R.Kurlianskio gynėjo prašymą palaikė ir E.Masiulio advokatas M.Bliuvas. Pasak jo, kaltinamajame akte ydingai nurodoma, kad E.Masiulis siekė paveikti „Kęstutį Glavecką ir kitus Seimo narius“ – tokių bendrybių, pasak advokato, negali būti.
Teismas R.Kurlianskio gynėjo prašymą atmetė.
Lygino su L.Kasčiūno ir M.Adomėno atvejais
Prašymą tikslinti kaltinimus teikė ir G.Steponavičiaus advokatas. Be to, pasak jo, Seimo nario neliečiamybę Seimas panaikino kitu pagrindu nei suformuluota galutiniuose įtarimuose, virtusiuose kaltinimais, todėl abejonių dėl teisinio imuniteto pažeidimų čia taip pat kyla.
„Kaltinimas yra grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurios visai nesusijusios su piktnaudžiavimu ir nesudaro nusikaltimo ir taip vertino pats prokuroras, kaip rodo Seimo narių Manto Adomėno ir Lauryno Kasčiūno atvejai“, – dėstė advokatas Rimgaudas Černius.
„Realiai G.Steponavičiaus atveju kaltinimai yra visiškai nepagrįsti“, – pridūrė jis ir pareikalavo bylą G.Steponavičiaus atžvilgiu nutraukti.
J.Laucius tikino, kad prokuratūra neturėjo pakartotinai kreiptis į Seimą ir prašyti jo neliečiamybę suvaržyti iš naujo, kai kito įtarimų pobūdis, nes asmeniui buvo inkriminuojami tie patys epizodai toje pačioje byloje.
Pats G.Steponavičius kalbėjo, kad jo gynėjo prašymas neturi būti suprastas kaip bandymas naudotis Seimo nariams suteikiama neliečiamybe. Esą jis kaip tik nori akcentuoti, kad kaltinimai jam smarkiai keitėsi ir galiausiai juose neliko nusikaltimo sudėties.
„Aš nematau nusikaltimo sudėties piktnaudžiavime be korupcijos požymių“, – akcentavo Seimo narys.
Teismas prašymus atmetė.
V.Gapšys nori savo pokalbių išklotinių
V.Gapšys su advokatu teismui pateikė prašymą nusikopijuoti bylos dalis, kur yra politiko pokalbių išklotinės. Pasak buvusio politiko, kitaip sunkinamos galimybės gintis, nes vien perskaityti išklotines maža – kai kurios jo, pasak V.Gapšio, yra 48 puslapių apimties.
To paties V.Gapšys jau yra prašęs prokuroro ir sulaukęs neigiamo atsakymo bei jį apskundęs teismui.
Taip ir liko – Vilniaus apygardos teismas leidimo kopijuoti bylos duomenis nedavė, kol kitas teismas nepriims savo sprendimo.
Prie bylos prokuroras pasiūlė prijungti ir medžiagą, susijusią su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais dėl Liberalų sąjūdžio.
Tuomet Liberalų sąjūdžio advokatas paprašė laiko susipažinti su prijungiamais dokumentais. Tačiau pertraukos nebus – teismas dėl dokumentų prijungimo spręs vėliau, kai visi bus su jais susipažinę, o antradienį jau pradėjo įrodymų vertinimą.
Taigi prokurorui J.Lauciui antradienį jau atėjo metas garsiai perskaityti, kokie konkrečiai kaltinimai pateikti bylos dalyviams. Kaltinamasis aktas buvo skelbiamas sutrumpintas, nes jo apimtis viršija 400 puslapių.
Prašymų gynėjai ir anksčiau turėjo daug
Pageidavimų kaltinamieji šioje byloje nuo pat pradžių turėjo gausiai. Tačiau daugumos jų teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Žimkienės, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio, netenkino.
Bylą vasaros pradžioje nagrinėti pradėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija jau priėmė sprendimus nenusišalinti nuo bylos pati ir nenušalinti prokuroro J.Lauciaus. Taip pat nutarta negrąžinti kaltinamojo akto prokurorui pataisyti.
Bylą pradėjęs nagrinėti teismas iki spalio pratęsė nuosavybės teisių apribojimą per kratą pas Eligijų Masiulį paimtiems pinigams – beveik ketvirčiui milijono eurų.
Teismo sprendimu buvo sušvelninta kardomoji priemonė Šarūnui Gustainiui – jam leista tik kartą per mėnesį registruotis policijoje.
Kas KUO kaltinamas?
- Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis, nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės papirkinėdamas politikus ir prekiaudamas poveikiu, galimai siekė koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimo.
- R. Kurlianskis davė kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, eksliberalui Šarūnui Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui Vytautui Gapšiui.
- R.Kurlianskis siekė koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“.
- Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų.
- G.Steponavičiui pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu be kyšininkavimo.
- E.Masiulis iš R.Kurlianskio ne tik priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, bet buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.
- R.Kurlianskis 2015 m. lapkritį susitikęs su Antanu Guoga pareikalavo jo atsisakyti sprendimo Liberalų sąjūdžio partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016–2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
- V.Gapšiui kyšiai buvo perduoti už pažadą paveikti politikus, kad šie pateiktų bei balsuotų už sprendimus svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo, Pelno mokesčio įstatymų projektus, dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“.
- V.Gapšiui kyšiai perduoti už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
- Kyšiai perduoti ir už pažadą paveikti žemės ūkio ministrę duoti nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncerno valdoma bendrove dėl Vilniuje, Tujų g. esančio valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.
- Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Kaltinamiesiems gresia iki 8 metų kalėjimo, partijoms – likvidavimas
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Bylos perdavimas teismui truko 17 mėnesių.
Ikiteisminiame tyrime apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos, maksimali gresianti bausmė kaltinamiesiems – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, tuo metu partijoms gresia likvidavimas, veiklos apribojimas arba bauda iki 1,9 mln. eurų.
BYLOS CHRONOLOGIJA
- 2016 m. gegužės 12 d. STT agentai sulaikė tuometinį Liberalų sąjūdžio lyderį E.Masiulį, jo namuose rasti 106 tūkst. eurų, gauti iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio.
- Politikas šiuos pinigus vadina paskola, teisėsauga – kyšiu. E.Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
- Iškart po E.Masiulio sulaikymo, į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą 20 dienų buvo uždarytas R.Kurlianskis. Verslininkas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2016 m. rugpjūčio 8 d. įtarimai stambaus masto kyšininkavimu pareikšti buvusiam Darbo partijos nariui V.Gapšiui. Jis įtariamas priėmęs 27 tūkst. eurų kyšį.
- 2017 m. vasario 28 d. įtarimai pareikšti ir „MG Baltic“. Koncernas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2017 m. balandžio 28 d. teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu vienam iš Liberalų sąjūdžio lyderių G.Steponavičiui.
- Kitam buvusiam liberalui Š.Gustainiui teisėsauga 2017 m. gegužės 31 d. pareiškė įtarimus kyšininkavimu. Jis įtariamas priėmęs iš R.Kurlianskio 9 tūkst. eurų kyšį kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Jis įtariamas už šią paramą registravęs „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
- 2017 m. rugsėjo 22 d. teisėsauga pranešė apie du paskutinius įtariamuosius – Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Partijoms įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.
