Valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė reikalavo pripažinti kaltomis baudžiamojoje byloje tarp kitų kaltinamųjų ir dvi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos inspektores.
„Gaisras įsiplieskė ne tik Alytuje, bet ir žiniasklaidoje, tad natūralu, kad noras surasti kaltus buvo ūmus. Vis dėlto apmaudu, kad didelė dalis valstybės aukščiausių pareigūnų mėgino „šildytis“ padangų dūmų fone ir taip bandė savo kalbomis paslėpti aplinkosauginio reguliavimo sistemines ydas. O kas liūdniausia – atpirkimo ožiais paversti kompetentingai ir sąžiningai bei kruopščiai savo pareigas atlikusias valstybės tarnautojas.
Kone ketverius metus mano ginamoji Aušra Kričenienė privalėjo gintis nuo jokiais faktais neparemto kaltinimo dėl pareigų neatlikimo, kurių ji net neturėjo teisės atlikti“, – sakė byloje išteisintąją inspektorę gynęs advokatas Vaidas Rakauskas, „Averus“ asocijuotas partneris.
Bandė rasti atpirkimo ožį
Inspektorė A.Kričenienė buvo kaltinama tinkamai neatlikus planinio patikrinimo ir laiku nenustačiusi pažeidimų padangų saugojimo aikštelėje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė pro pirštus praleido esminę informaciją.
„Tikrinti įmones turi teisę tik Patikrinimų plane įvardytas pareigūnas. Šio įvykio atveju, tai yra visiškai kitas asmuo. Tad mano ginamoji valstybės tarnautoja neturėjo ne tik pareigos, bet net ir teisės jo atlikti. Jos vardas figūravo tik siunčiant pranešimą apie planuojamą patikrinimą, kai kolegos atostogavo. Patikrinimo aktą taip pat pasirašė kiti pareigūnai. Nepaisant to, A.Krinčienei vis tiek buvo pareikštas kaltinimas dėl netinkamo pareigų atlikimo atliekant patikrinimą. Vadovautis tokia logika tas pats, kas dėl byloje priimto sprendimo versti atsakomybę kvietimą į teismą siuntusiai sekretorei“, – akcentavo advokatas.
Reglamentavimo trūkumą Aplinkos ministeriją pašalino tik po gaisro
Advokatas taip pat pabrėžė kitą sisteminį aplinkosauginio reglamentavimo trūkumą, kurį akcentavo ir pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.
„Dar iki gaisro, Aplinkos ministerijos veiklos audito išvados ir Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus raštai Aplinkos ministerijai kėlė esminę problemą: kad patikrinimo metu inspektoriai remiasi tik apskaitoje pateiktais duomenimis. Tai yra inspektoriai neturi jokių įrankių ar metodikų kaip įvertinti, ar dokumentuose nurodomas saugomų atliekų kiekis atitinka realybę. Tik po gaisro praėjus dviems metams tokia metodika ir nauji teisės aktai buvo priimti. Akivaizdu, kad net ir už patikrinimą realiai atsakingi inspektoriai tuo metu negalėjo jo deramai atlikti, neturėdami nei patvirtintos metodikos, nei įrankių“, – sistemines spragas pabrėžė advokatas V. Rakauskas.
Pasak jo, liūdniausia, kad net ir buvęs tiesioginis jo ginamosios vadovas, byloje davęs valstybiniam kaltinimui palankius parodymus, sugebėjo nurodyti, kad neva tai visus įrankius inspektoriai turėjo, o teisinis reguliavimas buvo aiškus ir suprantamas. „Tai iliustratyviausias pavyzdys, kaip yra paprasta eiliniam valstybės tarnautojui tiesiogiai perkelti visas sistemos nuodėmes“, – sakė V. Rakauskas.
Nukentėjo tik paprasti tarnautojai
Inspektorė A.Kričenienė dalinosi, kad sąžiningai atliekamos valstybės tarnautojos pareigos jai kainavo keturis metus besitęsusį nušalinimą nuo pareigų nemokant jokio darbo užmokesčio, jau net nekalbant apie gražiausius savo gyvenimo metus teisiamųjų suole, kas sveikatos ir emocijų prasme yra apskritai sunkiai įkainojama žala. Taip pat ji akcentavo suterštą reputaciją.
„Apmaudu, kad keturis metus mudvi su kolege turėjome teisintis teisme už nebūtus pažeidimus. Tuo tarpu aukščiausi pareigūnai laiku neatsižvelgė į inspektorių raštu reguliariai įvardytas problemas. Tik po didelės nelaimės susigriebta pasitvirtinti reikiamas tvarkas, į kurių trūkumą baksnojome daugelį metų“, – bylos baigtį komentavo A.Kričenienė.
Teismas byloje konstatavo, kad konkrečias funkcijas atliekantis pareigūnas privalo veikti savo tarnybinių įgaliojimų ribose, tačiau dėl vykdomos veiklos sudėtingumo, teisės aktų reglamentuojančių jų veiklą nebuvimo, techninių priemonių neturėjimo ir kitų objektyvių priežasčių negali numatyti visų tuo metu galbūt tikrinamoje įmonėje (arba už jos veiklavietės ribų) daromų pažeidimų, o vėliau dar būti už tai atsakingas.
Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleistos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos sisteminės problemos aplinkos apsaugos srityje, kurios pradėtos spręsti tik po rezonansinio įvykio – 2019 m. spalio 16 d. gaisro UAB „Ekologistika“ patalpose.
Išnagrinėjęs visus įrodymus, teismas nusprendė taip:
Kaltinamasis Juozas Cicėnas nuteisiamas laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirti įpareigojimai: - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; - neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Juridinis asmuo UAB „Ekologistika“ nuteista 10 000 MGL, tai yra 500 000 Eur dydžio bauda.
Juridinis asmuo UAB „Vivatrans“ nuteista 10 000 MGL, tai yra 500 000 Eur dydžio bauda.
Iš dalies tenkintas Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir solidariai iš Juozo Cicėno, UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ priteista Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1 385 385,23 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės UAB „Gamybos parkas“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir solidariai iš Juozo Cicėno, UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ priteista UAB „Gamybos parkas“ 1 597 240,43 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės V. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir solidariai iš Juozo Cicėno, UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ priteisti V. Š. naudai 500,00 Eur neturtinės žalos.
Kauno apygardos prokuratūros ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš Juozo Cicėno, UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ priteista valstybės naudai 4 262 503,00 Eur (keturi milijonai du šimtai šešiasdešimt du tūkstančius penkis šimtai trys eurai) žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys atmestas.
Bylos priešistorė
Baudžiamoji byla iškelta 2020 m. rugsėjo mėnesį, po vos 10 mėnesių trukusio ikiteisminio tyrimo dėl 2019 m. spalio 16 d. Alytuje kilusio padangų gaisro. Byloje, kurią sudarė apie 100 tomų medžiagos, kaltinimai buvo pareikšti 5 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims. Taip pat pareikšti civiliniai ieškiniai dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo už daugiau nei 12 milijonų eurų.
Kaip skelbiama Prokūratūros svetainėje, baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti vienos Alytuje veikiančios padangų perdirbimo įmonės savininkui dėl sistemingo aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo, turto sunaikinimo dėl neatsargumo, apgaulingos apskaitos tvarkymo bei dokumento suklastojimo/netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo. Du tos pačios įmonės darbuotojai kaltinami sistemingais aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimosi taisyklių pažeidimais bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Kaltinamai tarnybos pareigų neatlikimu pareikšti ir dviems Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos skyriaus darbuotojoms, kurios, atlikdamos patikrinimą įmonėje, neva nenustatė joje buvusių pažeidimų. Jos pilnai išteisintos.
Baudžiamojoje byloje kaltinimai taip pat pateikti ir dviems juridiniams asmenims. Padangų perdirbimo įmonė kaltinama sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu, turto sunaikinimu dėl neatsargumo bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Įmonė, kuriai priklauso nuomojamos patalpos, kuriose ir kilo gaisras, kaltinama sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo.
Nuosprendis per 20 dienų dar gali būti skundžiamas skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.
