Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija trečiadienį panaikino P.Milašauskui nepalankų Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 metų rugpjūčio mėnesio sprendimą ir jį išteisino, nes jis nepadarė veiklos, turinčios baudžiamosios veiklos pobūdį, skelbiama teismo sprendime.
Vilniaus apygardos prokuroras Dainius Vilimas žurnalistams negalėjo pasakyti, ar skųs teismo sprendimą. Jis teigė turintis susipažinti su juo išsamiau.
Sprendimas per 3 mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Pats P.Milašauskas ir jo advokatas teismo posėdyje nedalyvavo.
Negalėjo numatyti galimos žalos
Teismo nuomone, nors privatizavimo konkurse dalyvavęs ir vėliau iš jo pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzas Bosca pasiūlė didžiausią kainą, tačiau jis nebuvo iniciatyvus baigiant derybų procesą, neužtikrino, kad bus atsiskaityta, nesirūpino, kad jo atstovai turėtų įgaliojimus, nepalaikė ryšio su pardavėju, todėl atrodo, kad buvo ieškota palankiausių sąlygų pasitraukti iš konkurso.
Anot teismo, P.Milašauskas, pasirašydamas sprendimą iš „Alitos“ privatizavimo konkurso pašalinti L.Bosca, neturėjo pagrindo numatyti, kad dėl jo veiklos gali atsirasti žala valstybei.
Teismas, įvertino tai, kad P.Milašauskas, norėdamas išsiaiškinti, jog derybų procese nebuvo padaryta pažeidimų, pasitelkė specialistus, ir pasirašydamas įsakymą dėl L.Bosca pašalinimo iš konkurso, negalėjo numatyti, kad teisininkai suklydo ir dėl to bus padaryta žala valstybei. Anot teismo, buvęs Turto fondo vadovas elgėsi teisėtai.
Teismo nuomone, P.Milašauskas pasitikėjo teisininkų išvadomis, kad viešųjų pirkimų komisija teisės aktų nepažeidė, tačiau pasitikėjimas nėra nusikalstamas. P.Milašauskas, anot teismo, neturėjo pagrindo abejoti teisininkų kompetencija.
Anot teismo, P.Milašauskas rėmėsi teisininkų išvadomis ir savo veiksmų pasekmių nesuvokė dėl objektyvių aplinkybių, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. P.Milašauskas, betarpiškai bendraudamas su teisininkais, stebėjo derybų procesą.
Pirmosios instancijos teismas pernai rugpjūtį P.Milašauską pripažino piktnaudžiavus tarnyba ir priteisė jam sumokėti 1,754 mln. litų VTF naudai bei 13 tūkst. litų baudą.
Grąžino bylą nagrinėti iš naujo
P.Milašauską išteisinusį sprendimą vėliau priėmė Vilniaus apygardos teismas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželio 1–ąją išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Pernai Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad P.Milašauskas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl jis atleistas nuo prievolės Turto fondui sumokėti 1,754 mln. litų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad buvęs VTF vadovas tik įformino viešojo konkurso komisijos, kuri ir elgėsi nepagrįstai, sprendimą.
„Alita“ 2003 metais buvo už 57,55 mln. litų parduota jos vadovų komandai – bei „Alitos“ generalinio direktoriaus Vytauto Junevičiaus grupei, nors geriausią – 90,7 mln. litų – pasiūlymą privatizuojant įmonę buvo pateikęs iš konkurso pašalintas L.Bosca.
Koncerno „MG Baltic“ bendrovė „Mineraliniai vandenys“, pasak neoficialių šaltinių, už „Alitos“ akcijas siūlė 60 mln. litų ir buvo antroje vietoje. Be to, konkurse dar dalyvavo didmeninės prekybos bendrovės „Eugesta“ ir finansų įmonės „Vinvesta“ konsorciumas (apie 57 mln. litų).
2006 metais pralaimėjęs bylą dėl neteisėto Italijos verslininko pašalinimo iš „Alitos“ privatizavimo konkurso LAT sprendimu Turto fondas sumokėjo L.Bosca 1,754 mln. litų kompensaciją dėl patirtos žalos.
Nepaisant to L.Bosca ir toliau bylinėjasi su Lietuva. Dabar jis reikalauja atlyginti 80 mln. eurų (apie 276 mln. litų) žalos, kurią patyrė dėl, jo nuomone, netinkamo investicijų klimato ir negautų pajamų. Šalių ginčą turėtų nagrinėti Stokholmo arbitražo teismas.
Konstitucinis Teismas 2006 metais nusprendė, kad 2003 metų gruodžio mėnesio Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos“ privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tais pačiais metais speciali Seimo komisija įvertino, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta 35,905 mln. litų žala.
