Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta tvarka, kai keliems pretendentams konkurse į valstybės tarnautojo pareigas surinkus vienodus rezultatus, pirmenybė teikiama pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiems bazinius karinius mokymus ar alternatyvią tarnybą.
Teismas šią tvarką įvertino kaip sudarančią „mažiau palankias sąlygas stoti į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnyboje piliečiams, kurie įstatymo nustatytais pagrindais dėl objektyvių aplinkybių (...) buvo atleisti nuo karo prievolės arba tarnyba jiems atidėta, arba jie iš jos paleisti anksčiau laiko“.
Anot teismo, stojantieji į valstybės tarnybą turi būti vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus.
KT nurodė, kad įstatymai numato objektyvias aplinkybes, dėl kurių piliečiai karo prievolės atlikti negali, žmonės nuo jos taip pat gali būti atleidžiami.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad įstatymais taip pat gali būti nustatyti privalomosios karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo ar paleidimo iš jos anksčiau laiko pagrindai, susiję su asmens sveikatos būkle ar kitomis svarbiomis asmeninėmis, šeimos ar visuomeninėmis aplinkybėmis.
„Atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją šiems piliečiams įstatymu negali būti sudarytos mažiau palankios sąlygos stoti į valstybės tarnybą nei tiems, kurie įstatyme nustatytą karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą yra atlikę. Pažymėtina, kad blogesnėje padėtyje neturėtų atsidurti ypač tie piliečiai, kuriuos valstybė atleido nuo karo prievolės, kaip antai neįgalieji, moterys ir kt.“, – rašoma teismo pranešime spaudai.
Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintos kai kurios Valstybės tarnybos ir Karo prievolės įstatymų nuostatos. Jas KT vertino Vyriausybės prašymu.
Vyriausybė į teismą kreipėsi, kai trys pretendentai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo atrankoje pernai pavasarį surinko vienodą balų skaičių. Vienas jų pateikė dokumentus dėl atliktos karo tarnybos.
Tarnyba iki šiol neturi nuolatinio vadovo.