Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė pareiškėjo K.Rupulevičiaus apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą atleisti pareiškėją iš ministro patarėjo pareigų praradus ministro pasitikėjimą ir grąžinti jį į buvusias pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Byloje ginčas buvo kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš aplinkos ministro patarėjo, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, pareigų, kaip praradęs ministro pasitikėjimą. Anot pareiškėjo, priimant sprendimą dėl jo atleidimo iš pareigų, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat neatsižvelgta į protingumo, sąžiningumo, moralės principus.
Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, nepasibaigus jo paskyrimo laikui, lemia politinė politikų valia, todėl LVAT, nagrinėdamas ginčą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko pasitikėjimą, turėjo nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad atleidžiant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją iš pareigų praradus pasitikėjimą (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas) nėra taikomos tos procedūros ir tie reikalavimai, kurie taikomi atleidžiant karjeros valstybės tarnautojus (įspėjimas, draudimas atleisti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, kt.). Todėl apelianto nurodytos aplinkybės ir tai, kad jis negalėjo pateikti paaiškinimų bei nebuvo supažindintas su sprendimo projektu, negali būti traktuojamos kaip teisės aktų pažeidimas, o tuo pačiu ir pagrindas patenkinti apeliacinį skundą.
 |
| Visureigis išgabenamas iš autoserviso |
Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, LVAT teisėjų kolegija nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K.Rupulevičiaus apeliacinį skundą atmesti, pažymima LVAT administracijos sekretorės Neringos Lukoševičienės antradienį išplatintame pranešime.
Portalas 15min.lt primena, jog į nesėkmių ruožą 50-metis K.Rupulevičius įsisuko 2009-ųjų rugsėjo 14 dieną. Tądien 49-ąjį gimtadienį šventęs vyras žmonos parlamentinėms reikmėms skirtu iš mokesčių mokėtojų lėšų nupirktu visureigiu „Toyota Land Cruiser“ garsiojoje sankryžoje prie Seimo taranavo šviesoforą. Po avarijos vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, o apdaužytą automobilį paslėpė.
Baudžiamosios atsakomybės už šį „žygdarbį“ K.Rupulevičius išvengė, tačiau administracinės ir politinės – ne.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas savo patarėją, kaip praradusį pasitikėjimą, atleido iš pareigų. Būtent šį ministro veiksmą K.Rupulevičius teismams ir skundė.
Savo ruožtu Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas užpernai rudenį už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrė 3 700 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams. Šį nutarimą kelių erelis taip pat bandė skųsti LVAT kaip nepagrįstą ir neteisėtą, tačiau nieko nepešė.
