Iš skundo administraciniam teismui buvęs Seimo narys išims reikalavimą pripažinti VSD pažymose esančius teiginius neatitinkančiais tikrovės, nes toks prašymas dabar jau yra nagrinėjamas Vilniaus apylinkės teisme.
„Šiandien iš tiesų siekiant aiškumo ir reikalavimų tikslumo, turėtų būti patikslintas (skundas – BNS), aiškiai išdėlioti reikalavimai. Tai ir bus padaryta“, – žurnalistams po teismo posėdžio sakė R.Šukys.
Po skundo patikslinimo jis teigė prašysiantis administracinio teismo, kad ši byla būtų sustabdyta iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas pabaigs nagrinėti bylą dėl, pasak jo, asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų.
R.Šukio teigimu, pastarasis sprendimas turės įtaką administraciniam teismui nagrinėjant bylą dėl VSD veiksmų teisėtumo.
„Mano požiūriu, duomenų tikrumas turi reikšmės vertinant veiksmų teisėtumą, kadangi (...) Žvalgybos įstatyme yra įtvirtinti principai, kuriais privalo vadovautis Valstybės saugumo departamentas, yra objektyvumo principas, savalaikiškumo principas, nešališkumo principas, tikslumo principas“, – kalbėjo R.Šukys.
„Mano požiūriu, tie principai, jeigu duomenys buvo neatitinkantys tikrovės, galima traktuoti, kad buvo pažeisti. Tai reiškia, kad buvo pažeistas įstatymas. O tai reiškia, kad buvo neteisėti veiksmai“, – pridūrė jis.
Administracinis teismas trečiadienį nusprendė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Generalinę prokuratūrą ir Seimo kanceliariją.
Kita R.Šukio ir VSD byla Vilniaus apylinkės teisme nuo vasaros yra parengiamojoje stadijoje, tačiau pirmojo posėdžio data dar nėra paskirta.
Dar vieną R.Šukio skundą prieš VSD dėl aukštesnės instancijos teismo sprendimo Vilniaus apylinkės teismas turėjo vertinti prieš kelias savaites, bet šis skundas nebuvo priimtas.
Galiausiai susiklosčius taip, kad abi skundo dalys jau nagrinėjamos administraciniame ir bendrosios kompetencijos teisme, pastarojo trečio skundo R.Šukys žada nebetikslinti.
R.Šukys buvo kelių kadencijų Seimo narys (2000 – 2012 metais), 2006 – 2007 metais buvo vidaus reikalų ministru, 2008 – 2010 metais – Seimo pirmininko pavaduotoju, 2010 – 2012 metais dirbo sveikatos apsaugos ministru, o Seimo kontrolieriumi buvo 2013 – 2018 metais.
R.Šukys buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.
Dabar jis dirba Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriumi.
R.Šukį aptarinėjo „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdis
Seimo NSGK pateiktoje išslaptintoje informacijoje VSD teigia, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų Arūną Valinską, koncerno „MG Baltic“ atstovai svarstė apie R.Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.
„Minėtu laikotarpiu R.Kurlianskis bendraudamas su T.Dapkumi, rinko informaciją bei galimai koordinavo T.Dapkaus veiksmus, kurie buvo susiję su tuometinio Seimo pirmininko A.Valinsko atstatydinimu. R.Kurlianskiui domintis galimomis kandidatūromis Seimo pirmininko pareigoms eiti, T.Dapkus informavo, jog Seimo nario R.Šukio kandidatūra būtų tinkama. Informaciją, patvirtinančią R.Šukio kandidatūros tinkamumą, R.Kurlianskis perdavė MG valdybos nariui R.Raulynaičiui, kuris perdavė R.Šukiui pasiūlymą pretenduoti į Seimo pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y.koncernas, jį palaikys, R.Raulynaitis atsakė: jau padedam ir ne tik galvoti“, – rašoma VSD informacijoje.
Pasak R.Šukio, informaciją rašę pareigūnai iškraipė informaciją. Tuomet parlamento vadove išrinkta konservatorė Irena Degutienė, o jis net nekandidatavo į šias pareigas, partija nesvarstė galimybės kelti jo kandidatūros.
Be to, saugumo duomenimis, įsteigus Lietuvos liberalų sąjūdį (LLS), „MG Baltic“ atstovai „derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje“.
„2008 metų lapkriti G.Steponavičius teiravosi R.Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus Regimantą Čiupailą bei Raimondą Šukį: „Aš frakcijos seniūnas, Čiupaila ir Šukys – ministrai. Kaip jums toks scenarijus?". O R.Kurlianskis atsakė: „tai daug geriau atrodo“, – rašoma VSD informacijoje.
Tačiau R.Šukys pabrėžia niekuomet nepriklausęs Liberalų sąjūdžiui.
Jis neteisingais vadina ir VSD teiginius apie jam koncerno darytą įtaką būnant sveikatos apsaugos ministru. Eksministras minimas kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį koncernui siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.
VSD teisininkas Audrius Bareišis trečiadienį sakė, kad minimi duomenys surinkti departamentui atliekant operatyvinį, o vėliau žvalgybinį tyrimą.
R.Šukys tvirtino iki šiol nežinantis, ar šis tyrimas buvo būtent jo atžvilgiu, ar jis tiesiog bendravo su saugumo sektais asmenimis.
„MG Baltic“ taip pat siekia VSD teiginius paneigti teismuose. Žvalgybos informaciją ginčijo ir Liberalų sąjūdis, Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas.
Kitame teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji politinės korupcijos byla, kurioje įtarimai pateikti keliems politikams bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė kyšius ar tarėsi dėl jų su R.Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.
