Meras nurodė, kad dar 2019-ųjų balandį Kretingos taryba nustatė mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių - 3.
Tačiau 2021-ųjų sausį pakeitė sprendimą ir sumažino iki 1.
A.Kalniaus nuomone, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu (VSĮ), savivaldybės taryba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių gali nustatyti tik esant mero siūlymui, todėl Taryba viršijo nustatytą kompetenciją ir pažeidė VSĮ įtvirtintus vietos savivaldos principus, tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo, kaip mero, teisės ir teisėti interesai.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pareiškėjo skundą patenkino visiškai, t. y. panaikino Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. sprendimus.
LVAT išnagrinėjęs bylą pirmiausia pažymėjo, kad Tarybos ginčų sprendimų metu galiojęs teisinis reguliavimas buvo apibrėžęs savivaldybės mero teisinį statusą, įgyvendinant būtent Konstitucijos 119 straipsnį. Įstatymų leidėjo valia savivaldybės merui suteikus savivaldybės vadovo statusą bei pavedus vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus, taip pat siekiant, kad teisės aktais nustatyti įgaliojimai būtų įvykdyti laiku ir tinkamai, merui suteikta galimybė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, dėl kurių skaičiaus nustatymo, mero siūlymu, buvo pavesta spręsti savivaldybės tarybai.
Kaip nurodoma LVAT nutartyje, mero, kaip savivaldybės vadovo, teisė turėti ir teikti siūlymus dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kildinta iš siekio atsakingai įgyvendinti vietos valdžios įgaliojimus, vykdyti efektyvų viešąjį administravimą, garantuoti teritorinės bendruomenės viešąjį interesą, kartu ir visos valstybinės bendruomenės viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją užtikrina visos valstybės institucijos.
LVAT, išanalizavęs mero įgaliojimus Konstitucijoje įtvirtinto reguliavimo prasme, konstatavo, kad atsakovas šioje byloje nepateikė aiškių teisinių argumentų savo pozicijai dėl Vietos savivaldos įstatymo neatitikties Konstitucijai pagrįsti. Būtent įstatymų leidėjas, reguliuodamas savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką, turi diskreciją nustatyti ir šių institucijų darbo organizavimo tvarką.
LVAT nustatė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo teismui daryti intervenciją į teisinius santykius, kurių susiklostymo metu galiojo teisės aktų konstitucingumo prezumpcija, pirmosios instancijos teismo sprendimo išaiškinimuose buvo paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, todėl LVAT atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą paliko nepakeistą.
