Kauno apygardos teismas nors ir pripažino, kad praleistas terminas atskirajam skundui paduoti dėl pirmosios instancijos teismo gegužės 30 dienos nutarties yra pakankamai žymus, tačiau atnaujino sutuoktiniams terminą atskirajam skundui paduoti.
„Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama“, – BNS antradienį informavo Kauno apygardos teismo atstovė Milda Kryžė.
Pasak jos, apeliacinės instancijos atsižvelgė į šioje byloje vyraujantį viešąjį interesą, susijusį išskirtinai su nepilnamečių vaikų interesų apsauga.
Ji tai pat nurodė, kad Vilčinskams atskirai skundo nebereikės pateikti, kadangi tėvai tai jau padarė rugsėjį, tuo metu Kauno apylinkės teismas, gavęs apygardos teismo nutartį, turės spręsti skundo priėmimo klausimą.
Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai bylos nagrinėjime nedalyvavo, nebuvo išklausyti, o jiems atstovaujanti advokatė buvo paskirta priešingą teisinį suinteresuotumą turinčio pareiškėjo iniciatyva. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad paskirtai advokatei faktiškai nebuvo galimybės pabendrauti su savo atstovaujamaisiais.
„Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju buvo pritaikyta kraštutinė priemonė (vaikų paėmimas) bei siekdamas užtikrinti suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas atnaujino terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties“, – rašoma Kauno apygardos teismo pranešime.
Kauno apylinkės teismas gegužės 30 dienos nutartimi tenkino Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus.
Tėvai rugsėjo 20 dieną pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Jie nurodė, kad nutartį gavo tik rugsėjo 14 dieną ir kad nebuvo sudarę teisinių paslaugų sutarties su advokate, kuri buvo jiems paskirta pagal pareiškėjo prašymą, niekada su ja nebendravo ir nutarties iš jos negavo. Dėl to praleido apskundimo terminą.
Kauno apylinkės teismas rugsėjo 21 dienos nutartimi atsisakė atnaujinti atskirojo skundo dėl nutarties padavimo terminą, atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenis, nes nutartis, kuria teismas leido paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, buvo priimta žodinio proceso tvarka, paskelbta gegužės 30 dieną, ir tą pačią dieną išsiųsta sutuoktiniams paskirtai advokatei.
Tris savo vaikus iš globos namų pagrobę Mindaugas ir Inga Vilčinskai taip pat neseniai išsikovojo galimybę stoti prieš teismą.
Anksčiau jų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.
Nors iš pradžių šis reikalavimas atmestas, Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tai padaryta neteisėtai.
Kauno apylinkės teismas rugsėjį buvo atsisakęs priimti nuteistųjų prašymą, motyvuojant, kad jame nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas.
Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.
Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.
Vaikai iš šiol gyvena centre „Pastogė“.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose taip pat yra gautas vaiko teisių specialistų ieškinys, kuriuo siekiama apriboti tėvų valdžią Vilčinskams ir priteisti išlaikymą vaikams. Ši byla vyks kitų metų vasarį.