Aplinkos ministerija (Ministerija) priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos prašymą išduoti leidimą naudoti naftos išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.
Tai padarė įvertinusi šias aplinkybes: Lietuvos žaliąjį kursą, Kintų bendruomenės susirūpinimą, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, tai, kad apie 95 proc. prašomo ploto sudaro saugomos teritorijos (beveik visą prašomo ploto sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas), plote yra registruotos kultūros paveldo vertybės.
Pareiškėja mano, kad Ministerija neteisėtai vilkino leidimo išdavimo procesą – daugiau nei metus nepateikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projekto ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus gero administravimo, atsakingo valdymo, nepiktnaudžiavimo teise principus. Be to, pareiškėjos teigimu, ginčijamas Ministerijos sprendimas yra neteisėtas ir pagrįstas, jame nurodyti argumentai nėra tinkami, nes reikalingi gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir kurie nėra saugomose teritorijose, be to, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius suderino pareiškėjos prašymą, ji naftą išgauna laikydamasi visų nustatytų gamtos apsaugos reikalavimų, prašymai išduoti leidimą buvo pateikti dar iki atsakovei priimant nurodytus teisės aktus ir jiems įsigaliojant.
Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai motyvuotas atsakymas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos nebuvo pateiktas dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl nutarimo derinimo aplinkybių, Lietuvos žaliojo kurso tikslų įtvirtinimo teisės aktuose, suinteresuotų asmenų prašymo neišduoti leidimo nagrinėjimo, personalo pokyčių. Beje, pareiškėja buvo informuota apie prašymo nagrinėjimo eigą. Taigi teismas padarė išvadą, kad Ministerijos veiksmais buvo siekiama pateikti pareiškėjai išsamų ir motyvuotą atsakymą, todėl šiuo aspektu pažeidimas – prašymo nagrinėjimo procedūros vilkinimas – nenustatytas.
Dėl pareiškėjos argumento, kad reikalingi gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir kurie nėra saugomose teritorijose, teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog teritorija, kurioje pareiškėja norėjo atlikti naujus gręžinius, yra saugoma (apie 95 proc.), t. y. sausumos teritoriją sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, o teritoriją vandenyje – Kuršių marių biosferos poligonas. Likusi teritorija yra Kintų miestelis. Kadangi nauji naftos gręžiniai yra draudžiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, pagrįstai atmestas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą naudoti naftos išteklius Šilutės rajono savivaldybėje.
Taigi teismas konstatavo, kad Aplinkos ministerijos sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, skundžiamas sprendimas visiškai atitinka VAĮ keliamus sprendimų turiniui reikalavimus, priimtas vadovaujantis aktualiu ginčui galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl pagrindo jį naikinti nėra, taigi atmetė AB „Minijos nafta“ skundą kaip nepagrįstą.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
