Anksčiau interviu „Lietuvos rytui“ J.Rėksnys kritikavo teisėsaugos veiksmus CŽV kalėjimo ir „MG Baltic“ bylose – J.Rėksnys kalbėjo, kad pirmojoje „prezidentė žaidė prieš Lietuvą per ankstesnį prokuratūros vadovą“, o antrojoje „kažkodėl teisiami tik vienos partijos atstovai, o kiti – neliečiami“.
Kalbėdamas apie politikų įtaką, jis sakė, jog būdavo atvejų, kai „buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo“.
Po šios kritikos prokurorų etikos komisija nusprendė, kad J.Rėksnys pažeidė etiką ir pasiūlė jam skirti papeikimą.
Tačiau E.Pašiliui tokia bausmė už kritiką pasirodė per menka, todėl jis iki tol vyriausiuoju prokuroru dirbusį J.Rėksnį pažemino pareigose.
Tačiau J.Rėksnio skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kad tokia bausmė yra per griežta.
Teismas pakeitė Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d. įsakymo dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš perkėlimo į žemesnes pareigas į papeikimą bei nurodė šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Pats prokuroras prašė pripažinti, kad jis išvis nepadarė jokio nusiengimo, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo skirta tarnybinė nuobauda, padarė, jo atsakomybę šalinančių aplinkybių nėra, kas lemia tarnybinės nuobaudos paskyrimą.
Teismas taip pat sutiko su Generalinės prokuratūros pozicija, kad dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilo neigiamos pasekmės bei tai, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė užimdamas vadovaujančias pareigas, todėl tokiu atveju taikytina griežtesnė atsakomybė nei pastaba, tačiau paskirtoji – perkėlimas į žemesnes pareigas, teismo vertinimu, yra neproporcinga padarytam pažeidimui.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
