Laukia teismų maratonas
Klaipėdos pėsčiųjų tiltas galvos sopuliu tapo dėl brangiai atsieinančios jo priežiūros. Iki šiol šią pareigą vykdanti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė, kad tai – ne jų, o savivaldybės rūpestis. Bandė pareigomis pasidalinti taikiai, tačiau nepavyko. Klaipėdos savivaldybė tikina negalinti savo išgalėmis prižiūrėti tokio gigantiško statinio. Geležinkelininkai taip pat kratosi tilto priežiūros.
Pastarieji net pagrasino, kad nesutarus uždarys tiltą. Savivaldybė suskubo kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą, kad šis uždraustų geležinkelininkams apriboti pėsčiųjų judėjimą tiltu. Teismas savivaldybės ieškinį patenkino, o tiltą leido uždaryti nebent remonto ar stichinių nelaimių metu.
„Baisu net įsivaizduoti, kad tiltas būtų uždarytas, o žmonės, kaip prieš gerą penkmetį, norėdami iš Miško kvartalo ar Kretingos gatvės patekti į miesto centrą, vaikščiotų geležinkelio bėgiais. Kalba eina labiau ne apie patogumą, o apie gyventojų saugumą. Dabar, kuomet aiškus teismo sprendimas, belieka pamiršti emocijas ir konstruktyviai bandyti susitarti dėl tolesnės tilto priežiūros“, – savo poziciją dėstė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Tačiau geležinkelininkai abejoja, ar ir po teismo sprendimo pavyks susiderėti, tad ruošiasi atsakomajam ėjimui.
„Manau, kad vienas iš galimų kelių yra teismas. Derybose su savivaldybe jokių konstruktyvių sprendimų priimti nepavyksta. Mes laikomės nuostatos, kad tiltas nenusijęs su tiesiogine bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veikla, tad ir jo priežiūra turime rūpintis ne mes“, – bendrovės poziciją dėstė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas.
Primena senas skolas
Kivirče dėl tilto priežiūros savivaldybė geležinkelininkams priminė, už ką jie įsipareigojo prisidėti prie tilto statybos, o jam iškilus imtis statinio priežiūros. Valdininkai paskaičiavo, kad dar prieš tilto statybą AB „Lietuvos geležinkeliai“ savivaldybei buvo įsiskolinusi už žemės nuomą. 656 tūkst. litų (beveik 190 tūks. eurų) skolą savivaldybė nurašė už geležinkelininkų įsipareigojimą rūpintis tiltu.
Tačiau ši pareiga ilgainiui geležinkelininkams apkarto. Jie apskaičiavo, kad tilto priežiūra: lapų, sniego valymas, šiukšlių rinkimas, tilto šildymas, apšvietimas, vaizdo kameros ir kiti darbai kasmet pareikalauja bemaž 8 tūkst. eurų. Dar maždaug 6 tūkst. eurų prireiktų tilto remontui. Atsikračiusi skolos AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsimojo atsikratyti ir brangiai atsieinančios prievolės prižiūrėti tiltą.
Užkabino įspėjančias lenteles
Kol valdininkai ir geležinkelininkai tilto priežiūrą mėto vieni kitiems kaip karštą bulvę, prievolė rūpintis tiltu vis dar gula ant AB „Lietuvos geležinkeliai“ pečių. Tačiau išlaidauti statinio priežiūrai geležinkeliečiai nelinkę. Jo priežiūrai samdo valymo paslaugas teikiančias bendroves ir atlieka tik būtiniausius darbus.
O kad apsidraustų nuo priekaištų dėl sužalojimų ant prastai prižiūrimos ir slidžios tilto dangos, geležinkelininkai užkabino įspėjančias lenteles, raginančias pėsčiuosius rinktis saugesnį kelią.
Ilgiausias pėsčiųjų tiltas šalyje
Tiltas virš geležinkelio yra ilgiausias ir aukščiausiais šalyje. 300 m ilgio ir aukščiausiame taške 7,5 m siekiantis statinys iškilo beveik prieš penkmetį. Europos Sąjungos ir Klaipėdos savivaldybės lėšomis pastatytas tiltas atsiėjo bemaž 4 mln. eurų. Jo atidarymo ceremonijos klaipėdiečiai laukė ypač nekantriai. Iki tol virš geležinkelio jie pėdindavo gerokai aplūžusiu tiltu arba atkarpą kirsdavo geležinkeliu.
Dviračiais ar neįgaliųjų vežimėliais senuoju tiltu nebuvo įmanoma važiuoti. Ratuoti klaipėdiečiai ar mažylių vežimėlius stumiančios mamos turėdavo daryti lankstą palei studentų miestelį.