Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį atsisakė patvirtinti taikos sutartį byloje dėl „Danpower Baltic“ įmonės leidimo gamybai. Būtent ši taikos sutartis buvo tiesiogiai susijusi su skatinamuoju elektros tarifu verslui iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Nuspręsta atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Jis vyks spalio mėnesį.
„Elektros energijos skatinamojo tarifo taikymas pareiškėjui neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu, nes tokio tarifo taikymas paliestų visų elektros energijos vartotojų interesus.
Šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje teismo kolegija negali vienareikšmiškai pasisakyti ar pareiškėjo siekiamas skatinamasis elektros energijos supirkimo tarifas, kurio taikymas be kita ko apsprendžiamas ir šioje byloje pateikta Taikos sutartimi, nepažeis viešojo intereso. Todėl teismas šioje proceso stadijoje negali patvirtinti Taikos sutarties“, – rašoma neskundžiamoje teismo nutartyje.
Teismas taip pat atmetė bendrovių „Fortum“ bei „Kauno energija“ prašymus įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis.
Energetikos ministras buvo įsitikinęs sutarties teisingumu
Vyriausybei patvirtinus pagrindinę taikos sutartį tarp valstybės ir įmonės „Danpower Baltic“, teismui teikiamos atskiros sutartys kiekvienoje byloje, jų yra ne viena. Ant pagrindinės taikos sutarties yra energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno parašas.
Anksčiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dviejose bylose dėl leidimo „Danpower Baltic“ vystyti elektrinės projektą Kaune sustabdymo ir dėl jo panaikinimo taikos sutartis patvirtino.
Energetikos ministerija tuomet viešai skelbė, esą teismas patvirtino, kad taikos sutartis „neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, neprieštarauja viešajam interesui ir nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų šalių teisių ar teisėtų interesų.“
Bet tai nebuvo visa tiesa. Iš tikrųjų būtent šioje, ketvirtadienį nagrinėtoje, byloje buvo sprendžiamas esminis taikos sutarties punktas – valstybės įsipareigojimas „Danpower Baltic“ elektrinei Kaune suteikti skatinamąjį tarifą. Būtent dėl šio punkto ketvirtadienį LVAT ir atsisakė patvirtinti taikos sutartį.
Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas gegužės mėnesį po vieno iš teismo sprendimų viešai teigė, jog taikos sutartis buvo teisingas žingsnis. Nors tuomet teismas dar nebuvo pritaręs taikos sutartims visose bylose.
„Teismo pritarimas šiai taikai yra kertinis ir tai tik patvirtina, kad mūsų sprendimas ieškoti taikaus ginčo sprendimo bei sudaryta taikos sutartis su investuotojais yra teisingas žingsnis“, – gegužės mėnesį sakė Ž.Vaičiūnas.
Dabar Ž.Vaičiūnas teismo sprendimo nekomentuoja, nes nėra detaliai su juo susipažinęs. Taip BNS sakė jo atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė.
Pusę „Danpower Baltic“ akcijų valdo Lietuvos verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.
„Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis išplatintame pranešime teigia, kad Vokietijos investuotojai pasiruošę įrodyti teisme savo teisumą dėl būtinybės valstybei laikytis savo įsipareigojimų.
„B.Vogelio teigimu, taikos sutartys su Lietuvos valstybinėmis institucijomis skatins skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei efektyvią atsinaujinančios energetikos plėtrą. Sutartys taip pat sudarys sąlygas Kaune pigiau gaminti šilumą bei prisidėti prie jos kainų mažinimo gyventojams“, – rašoma „Danpower“ pranešime spaudai.
Pagrindine taikos sutartimi su valstybe verslininkai mainais į skatinamąjį tarifą jų elektrinei Kaune įsipareigojo atsiimti savo finansinius ieškinius.
15min gegužės mėnesį publikavo žurnalistinį tyrimą apie Vyriausybės ir „Danpower Baltic“ pasirašytą taikos sutartį. Tyrimas atskleidė, jog ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su lietuvių ir vokiečių įmone „Danpower Baltic“. Politikai įsipareigojo verslininkams sumokėti apie 18–25 mln. eurų už tai, kad įmonė atsiimtų abejotinas pretenzijas. Vyriausybė tai pateikė kaip savo laimėjimą, bet iš tikrųjų sandorio siekė verslininkai. Siekė ir per premjerą Saulių Skvernelį.
Taip pat neseniai 15min publikavo dar vieną žurnalistinį tyrimą, kuris yra susijęs su Vyriausybe, Seimo nariais bei įmone „Danpower Baltic“. Tyrimo centre – verslo bandymai paveikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovus. Paaiškėjo, jog politikai dažnai ignoruoja valstybės pareigūnų informaciją, kalba verslo lobistų žodžiais ir skleidžia abejones dėl valstybinės reikšmės projektų – atliekų deginimo jėgainių. Šios jėgainės bendrovei „Danpower Baltic“ sudarytų konkurenciją.
